Įteisinti viršvalandžiai situacijos darbo rinkoje nekeičia

Įmonėms skundžiantis darbuotojų trūkumu, šie derybose dėl darbo sąlygų įgyja vis geresnes pozicijas. Tačiau tartis darbuotojai gali tik dėl atlyginimo dydžio, nes visa kita – darbo laikas, grafikas, darbo sutarties terminas –  jau yra už juos nuspręsta. Ne darbdavio, o Lietuvos įstatymo.

Šią diskusiją išprovokavo Seimo ketinamos įtvirtinti naujos Darbo kodekso nuostatos. Pagal vieną jų, darbo savaitė negalės būti ilgesnė nei 48 val. T. y., bus įteisintos 8 valandos viršvalandžių, o su rašytiniu darbuotojo sutikimu – ir iki 12 valandų. Logistikos bendrovės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys Arūnas Bertašius apskritai abejoja darbo laiko ribojimų nauda ir teigia,  kad toks pakeitimas iš esmės nieko nekeičia – kaip buvo negalima su darbuotoju tartis, taip ir bus.

„Jeigu žmogui labai reikia pinigų, Lietuvos įstatymai jam draudžia dirbti ilgiau. Kodėl kažkas turi reguliuoti, ką darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir ko – ne. Visada yra darbuotojų, kurie nori dirbti pagal individualų grafiką. Pavyzdžiui, vieni pageidauja dirbti 10 val. per dieną, o kiti – tik 3 dienas per savaitę. Žinoma, kad ilgesnė darbo savaitė ir pamainos trukmė gali būti pailginta tik darbuotojo sutikimu, tačiau kodėl turi būti draudžiama darbuotojui dirbti ilgiau, jeigu jis nori užsidirbti?“, – klausia pašnekovas.

Tą patvirtina ir asociacijos „Infobalt“ pateikti viešosios nuomonės tyrimų duomenys. Jie rodo, kad net 89 proc. darbuotojų yra nusiteikę dirbti daugiau viršvalandžių už papildomą atlygį. Be to, net 82 proc. darbdavių įdarbintų daugiau darbuotojų, jei būtų galima lengviau naudoti terminuotas darbo sutartis.

Dėl šios priežasties terminuotų sutarčių skaičiaus ribojimas verslininkams taip pat yra nesuprantamas. Dabar Seimas yra linkęs įteisinti, kad terminuotas sutartis būtų galima sudaryti ir nuolatinio pobūdžio darbams, tačiau pagal jas įmonėje negalės dirbti daugiau kaip 20 proc. darbuotojų. Be to, tokios sutartys galės būti sudaromos tik tais atvejais, jeigu dėl to bus sutarta kolektyvinėje sutartyje. Šiandien kolektyvines sutartis turi apie 15 proc. šalies įmonių.

Jaunimo verslo klubo prezidentas Evaldas Damanauskas teigia, kad toks įstatymas ir toliau skatins dirbti pagal individualios veiklos pažymas ar autorines sutartis, o ši praktika nėra naudinga nei valstybei, nei verslui, nei darbuotojams.

„Daug Lietuvos įmonių šiuo metu dirba turėdamos tik vieną darbuotoją, o su kitais dirbančiaisiais atsiskaitoma per individualios veiklos sutartis ar kitais būdais. Verslininkas dažnai nenori rizikuoti sudaryti su darbuotoju neterminuotą sutartį, nes gali atsitikti taip, kad pasibaigus projektui ar užsakymui, vėliau nebus darbo. Verslas turi būti skatinamas dirbti pagal darbo sutartis, nes tai naudingiau visiems“, – sakė E. Damanauskas.

Pasak A. Bertašiaus, norint realių permainų darbo rinkoje, turime labiau liberalizuoti darbo santykius ir patvirtinti socialinį modelį tokį, kokį sukūrė mokslininkai: „imkime švedišką modelį, imkime danišką, bet priimkime jį visą. Mokslininkai sukūrė integruotą įstatymų paketą, o Seimas jį pradėjo pešioti. Turi būti įgyvendinti ne tik kosmetiniai, bet struktūriniai pakeitimai, reglamentuojant darbo santykius mūsų šalyje, o dabartinis variantas neatitinka šiandienos verslo realijų. Toks dokumentas vargu, ar skatins ekonomikos augimą ir padės kurti naujas darbo vietas.“