Jan Voitechovič: „Kas kels mūsų šalies ekonomiką, jeigu mes viską pirksime tik pas kaimynus“
Su individualios krovinių gabenimo įmonės „Auksinis klevas“ vadovu Jan Voitechovič kalbamės apie požiūrį į verslą, problemas gabenimų rinkoje ir naujas priemones versle, padedančias išlikti konkurencingais.
Įprastai įmonės pavadinimas atspindi jos veiklą. Jūsų toks nėra. Kuo užsiimate ir kaip kilo idėja įmonę pavadinti taip netradiciškai?
Vykdome tarptautinius gabenimus į ir iš daugiau kaip 40 šalių ne tik tentinėmis puspriekabėmis, bet ir didžiagabaritinėmis transporto priemonėmis.
Įmonė „Auksinis klevas“ savo veiklą pradėjo 1993 m. Tai – šeimos įmonė. Joje dirbu aš, žmona ir du sūnūs bei samdomi darbuotojai.
Dėl pavadinimo – prie būsimo ofiso prieš 18 m. augo ir dabar tebeauga labai gražus klevas. Kadangi įmonė registruota spalį, kai klevų pats grožis, tai taip ir kilo ši idėja.
Kaip išgyvenote sunkmetį?
Nebuvo lengva, nors šiame versle esame jau 18 m. Vis dėlto sunkmečiu nepraradome klientų ir neatleidome darbuotojų. Priešingai – pagal „Darbo biržos” subsidijuojamą priemonę krizės metu įmonėje įdarbinti 8 darbuotojai. Pusė metų įmonei grąžinama 50 proc. darbo užmokesčio ir „Sodros“ įmokų. Susidarydavo nemažos sumos, kurias grąžindavo, taigi sunkiu metu versle tai padėjo taupyti.
Be to, domiuosi ES finansuojamais projektais. Mūsų įmonė darbuotojus įdarbino pagal dvi programas: kai žmogus yra vyresnis nei 50 m. ir kai darbuotojas turi vaikų iki 8 metų.
Kaip atėjote į šį verslą?
Prieš pradėdamas savo transporto verslą, dirbau panašų darbą, todėl tokia veikla buvo aiški ir priimtina.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie logistikos verslo atsigavimą. Ar pritariate tam?
Atsižvelgdami į įvykius pasienyje, taip negalėtume teigti.
Kiek sunkvežimių jūsų autoparke? Ar užtenka tiek, kiek turite? Galbūt per daug ir ketinate dalies atsisakyti?
Šiuo metu valdome daugiau kaip 40 sunkvežimių autoparką. Mažinti jo kol kas neketiname. Jei žiūrėtume į savo verslą iš tarptautinių pozicijų, tai mūsų įmonė veikiausiai atsidurtų tarp smulkių ir vidutinių. Privačiame versle visada yra į ką lygiuotis.
Koks Jūsų verslo moto?
Sąžiningumas, padorumas, šalies garbė ir žmonių gerovė.
Sakoma, kad ir ką bedarytum, vis tiek galima daryti dar geriau. Ką norėtumėte patobulinti savo veikloje? Gal turite sau priekaištų dėl kokių nors darbų ir manote, kad juos reiktų atlikti geriau?
Patobulinti visada yra ką. Artimiausiu metu ketiname pagerinti aptarnavimą autoservise ir darbuotojų darbo sąlygas.
Skaudi tema visiems vežėjams – dabartines degalų kainos Lietuvoje. Gal galvojate apie kokias nors alternatyvas, kurios leistų sumažinti sąnaudas degalams?
Degalai – viena iš didžiausių transporto verslo sudedamųjų dalių. Taigi degalų kainų didėjimas labai smarkiai veikia mūsų verslą: mažėja galimybė atnaujinti parką, didinti algas, diegti naujas technologijas.
Piltis degalų tik Rusijoje nėra išeitis. O kas tada kels mūsų šalies ekonomiką, jeigu mes viską pirksime tik pas kaimynus?
Kaip vertinate sąlygas transporto verslui plėtoti Lietuvoje? Ką keistumėte jei galėtumėte tokią galimybę.
Jei Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“, Vyriausybės požiūris į transporto verslo plėtrą Lietuvoje būtų lankstesnis, tai dirbti galėtume kur kas lengviau. Nėra didelio noro, kad šis verslas mūsų šalyje klestėtų.
Visų pirma, transporto ministrui reiktų kelti klausimą Europos Sąjungos Taryboje dėl transportavimo sąlygų keitimo Europoje. Pavyzdžiui, norėdami parsivežti krovinį iš Lenkijos, turime gauti Lenkijos leidimą.
Mano nuomone, ES įmonės turėtų veikti laisvosios rinkos pagrindu. Neturėtų būti jokių leidimų: tiesiog atvažiavai, pakrovei ir išvažiavai. Tai juk iš esmės laisva rinka, gaila, kad tik kad ne mums.
Gal turite savo poziciją ir dėl leidimų į Rusiją?
Susisiekimo ministrui reiktų siūlyti Europai derėtis su Rusija kartu, kaip vienam jungtiniam vienetui. Dabar Lietuva, kad galėtų vežti savo krovinius į Rusiją, gauna vienokį kiekį leidimų, Lenkija – kitokį, Vokietija – dar kitokį.
Jei Europa išsiderėtų konkretų leidimų paketą visai Europos Sąjungai, dingtų galimybė Rusijai spausti mažas šalis. Tiesiog derėtųsi dvi didžiulės rinkos: Europa ir Rusija.
Juo labiau, kad vakarų Europos šalys neišnaudoja daugybės leidimų, kurie galėtų būti skirti šalims, kurios daug važinėja į Rusiją. Tai – Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija.
Vežėjų galvos skausmas – eilės pasienyje. Kartais jos atsiranda tarsi iš niekur, kartais – dėl politinių priežasčių. Ar pavyksta prognozuoti tokius dalykus ir numatyti, kad krovinys savo tikslą pasiektų laiku?
Ilgos eilės tikrai problema. Jų atsiradimą lemia ir atitinkamų instancijų darbuotojų tingėjimas, biurokratizmas, nesugebėjimas greitai ir gerai atlikti savo pareigų. Dėl to žalojama žmonių, dirbančių transporto versle, sveikata, žlugdomas verslas.
Juk kuo greičiau bus pristatytas krovinys, tuo greičiau bus sumokėta įmonei, didesnės įmokos papildys biudžetą. Eilių ilgio prognozuoti dažnai neįmanoma dėl daugelio faktorių.
Kas Jums labiausiai patinka Jūsų darbe?
Tai, kad tikrai nėra monotonijos.
Komentarai
Parašyti komentarą
Jūsų komentaras