Kieno balsas perkant naują vilkiką lemiamas: direktoriaus ar vairuotojo?

Pastaraisiais metais ne vienas krovininio transporto guru skelbė prognozes, jog rinkos laukia lyderių rokiruotės, nulemtos tiek „Euro VI“ aplinkosauginių standartų įvedimo, tiek ekonominių sunkumų Rytų šalyse, tiek kai kurių kompanijų pasiūlytų itin inovatyvių technologijų. Tačiau vienintelis tikras dalykas, užfiksuotas statistikos metraščiuose – bendras sunkvežimių pardavimų augimas visoje Europoje, pernai viršijęs 19 proc. Jokių drastiškų permainų neįvyko.

Ar tai reiškia, kad transporto parko atnaujinimą lemia ne racionalūs dalykai ar, kad vežėjai kartais ignoruoja technikos progresą ir renkasi labiau įprastus sprendimus? Apie šiuos dalykus pokalbis su „Iveco“ atstovybės Baltijos šalyse vadovu Ernestu Jakuboniu.

Italijos pramonės monstro „Iveco“ inžinieriai keletą pastarųjų metų triumfavo prestižiniuose geriausio „Metų sunkvežimio“ rinkimuose: 2013-aisiais „Tarptautinio vilkiko“ titulas skirtas „Iveco Stralis“, 2015-ųjų geriausiu lengvuoju komerciniu automobiliu išrinktas „Iveco Daily“, o 2016-ųjų „Metų sunkvežimiu“ paskelbtas „Iveco Eurocargo“. Kitaip tariant, šiuo metu „italai“ turi atnaujintą visą savo automobilių gamą, kuri, transporto ekspertų vertinimu, geriausiai atlieka „darbo įrankio“ funkciją ir leidžia gabenti krovinius mažiausiais kaštais. Teoriškai „Iveco“ mašinos turėtų būti graibstomos kaip karštos bandelės, tačiau praktiškai nieko panašaus nevyksta.

„Transporto kompanijų technikos parko atnaujinimas yra gana inertiškas. Paprastai įsigyjant vilkikus su lizingo bendrovėmis sudaromos sutartys 3-5 metams, o ir patys sunkvežimiai per tiek laiko morališkai nepasensta. Kad „Iveco“ techninės inovacijos, pastaraisiais metais padėjusios pelnyti pergales „Metų sunkvežimio“ rinkimuose, vežėjams pradeda rūpėti kaip tik dabar yra akivaizdus faktas. Tačiau čia svarbūs ne patys titulai, bet iš pirmo žvilgsnio mažareikšmiai dalykėliai, liudijantys apie automobilių kokybinius pokyčius. Mes iš tikrųjų savo rankose turim daug „kozirių“ ir tikiuosi, kad šiais metais sugebėsim sėkmingai juos panaudoti“, – žada E. Jakubonis.

Kita vertus „Iveco“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas pripažįsta, kad sprendžiant su kuriuo gamintoju sukirsti rankomis rengiantis pirkti sunkvežimį, ne visada lemiamu kriterijumi būna techninės charakteristikos ir kaina. Įmonių savininkai atvirauja, jog trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, todėl jie neretai diktuoja sąlygas, su kokio prekinio ženklo vilkiku dirbs.

„Iveco“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Ernestas Jakubonis

„Teoriškai, kuris komercinis automobilis yra geriausias, galima pasakyti jo nemačius akyse, o tik panagrinėjus technines specifikacijas ir kainoraštį. Praktiškai vairuotojų spaudimas pirkti jiems labiau prestižiniu laikomo prekinio ženklo vilkiką yra vieša paslaptis. Visgi ši padėtis kinta. Labai nemažai transporto kompanijų per porą pastarųjų metų stipriai patobulėjo ir pradėjo elgtis kur kas profesionaliau. Išanalizavus, kaip finansinius rezultatus koreguoja toje pat įmonėje, tuos pačius uždavinius atliekantys skirtingų gamintojų vilkikai, paaiškėja dalykų, kurių neįmanoma ignoruoti. Štai vienas pavyzdys. „Premium“ segmento ir nelaikomo prestižiniu sunkvežimiai techniniu požiūriu beveik identiški, todėl vienu reisu gabena tiek pat krovinio, degina beveik tiek pat dyzelino, todėl įmonės akcininkams „atveža“ tiek pat pelno. Kurį labiau apsimoka įdarbinti, jei galutinė kaina – įvertinus draudimo ir lizingo įmokas, aptarnavimo, remonto ir eksploatacinius kaštus – kaina skiriasi net dešimtimis tūkstančių eurų?“, – retoriškai klausė E. Jakubonis.

Pašnekovo teigimu svarbiausia yra tai, kad tokius lyginamuosius eksperimentus daro pačios transporto įmonės, o jų išvados kur kas iškalbingesnės už pačių geriausių pardavėjų gražbylystes. Klausiamas, kokios pastarojo meto inžinerinės naujovės verslo praktikams daro ar bent jau turėtų daryti didžiausią įspūdį, „Iveco“ atstovas pirmiausia atkreipė dėmesį sprendimą išmetamųjų dujų recirkuliacijos EGR technologiją pakeisti SCR sistema E6 varikliuose.

„Savo laiku EGR technologija, kai dalis sudegusių dujų gražinama atgal į degimo kamerą, buvo laikoma tikru proveržiu: taip pavyko sumažinti kenksmingų dalelių išmetimą į aplinką ir užtikrinti reikiamą dujų emisiją. Tačiau nuo prastesnės kokybės degalų variklis užteršiamas suodžiais, jo darbas išbalansuojamas, alyva pradeda sparčiai degraduoti, tenka dažniau atlikti serviso aptarnavimus, o juos uždelsus – spręsti, leisti nemažus pinigus motoro remontui. Mūsų vilkikuose pritaikyta „Hi-eSCR“ („High Efficiency SCR“) sistema sumažina išmetamo nitrogeno oksido kiekį daugiau nei 95 procentais, leidžia pasiekti „Euro 6“ standartus nedidinant degalų sunaudojimo, nekelia jokių papildomų rūpesčių ir leidžia išvengti neplanuotų sustojimų remontui. Kietųjų dalelių filtro DPF keitimo intervalas dabar siekia 600 000 km, o eksploatacijos kaina maždaug 4,5 proc. mažesnė. Tai tikrai labai svarbūs dalykai“, – tvirtina E. Jakubonis.