Viktor Vasiljev: „Ilgalaikė verslo plėtra neįmanoma be geros reputacijos“

Latvių grupė „TVA“ apima keturias veiklos kryptis, iš kurių svarbiausios yra logistika ir statybos. Be to, bendrovė patenka į didžiausių pagal apyvartą (apie 75 mln. lt) Latvijos įmonių trejetuką. Viktor Vasiljev yra vienas iš grupės akcininkų ir autotransporto direktorius. Kalbamės apie įmonės verslo reikalus bei Latvijos logistikos rinką.

Valdote ne tik transporto parką, bet ir sandėlių kompleksų, be viso to, dar ir ekspedijuojate. Ar turite filialų kitose šalyse?

Be Latvijoje esančio automobilių parko, ekspedicinės įmonės ir sandėlių logistikos centro, mes turime savo filialus Maskvoje, Pskove, Minske ir Kotkoje. Iš viso šiuose šešiuose padaliniuose dirba apie 180 vairuotojų bei beveik 100 kitų darbuotojų, kurie siūlo mūsų klientams logistikos paslaugų kompeksą „nuo durų iki durų“.

Vykdome europinius ir transokeaninius pervežimus įvairių rūšių transportu – automobilių, jūrų, oro ir geležinkelių. Sandėlį turime tik Rygoje, kitus naudojame bendradarbiaudami su partneriais. Mūsų sandėlio plotas – apie 5 tūkst. kv. m.

Esama įmonės struktūra labai palengvina darbą, nes kai veikla įvairiapusė, kur kas lengviau išgyventi, jei viename iš veiklos sektorių yra problemų. Tarkime, kai buvo problemų dėl leidimų į Rusiją, tai naudojome automobilius su rusiškais ar baltarusiškais numeriais.

Iš pačios įmonės struktūros nesunku atspėti, kad didžiąją dalį mūsų pervežimų sudaro tranzitas tarp Vakarų šalių ir Rusijos bei Baltarusijos. Jis apima ne mažiau kaip 90 proc. visų pervežimų.

Daugiausiai pervežimų iš Vokietijos, Italijos ir Beniliukso šalių. Turime transportą, kuriuo galime vežti ir konteinerius.  Tai  padeda aktyviai dalyvauti multimodaliniuose gabenimuose: jie sudaro iki 50 proc. visų krovinių. Didžioji jų dalis atkeliauja iš Rytų – Kinijos, Taivano, Japonijos ir t.t. Mes dirbame ir su uostais, ir su geležinkeliais, taip pat naudojamės kitų transportu. Santykis tarp savo ir samdomo transporto – maždaug 50 ir 50.

Kaip jūs atėjote į logistikos verslą?

Aš, kaip ir du mano partneriai, pagal išsilavinimą esu aviatorius. Baigiau Rygos civilinės aviacijos inžinerinį institutą. Tai buvo 90-ųjų metų pradžioje. Tuomet su aviacija Latvijoje buvo visai blogai, darbo pagal specialybę neatsirado. Taigi įsidarbinau vienoje agentų kompanijoje, kur ne tik įgijau pirmos ekspeditoriaus darbo patirties, bet ir susipažinau su būsimais verslo partneriais.

Kada atsirado „TVA“ ir iš kur, jei ne paslaptis, gavote lėšų  tolimesniam darbui?

Jų nereikėjo daug. Juk mes pradėjome savo verslą kaip ekspeditorių įmonė. Tuomet pagrindinis kapitalas buvo kontaktai, pažintys, įgytos prieš tai buvusiame darbe. Automobiliai, o juo labiau, statybų verslas, atsirado vėliau. Mūsų įmonė buvo įsteigta 1995 m.

Kaip jūs vertinate logistikos plėtrą Latvijoje? Ar Latvija šioje srityje yra kuo nors pranašesnė už kitas Baltijos valstybes? Ar Latvijoje užtenka šiuolaikiškų sandėlių, kvalifikuotų vairuotojų?

Jei kalbėčiau apie sandėlius, tai pasakyčiau, kad Latvija yra maždaug tame pačiame lygmenyje. Manau, kad esant dabartiniam krovinių srautui, Latvijai sandėlių  pakanka. Žinoma, juos reikia modernizuoti, tačiau tai nuolatinis procesas – tobulumui ribų nėra.

Dėl vairuotojų – nemanau, kad Latvijai būdinga kviestis darbuotojus iš kitų šalių. Mūsų įmonėje yra užsieniečių, tačiau jie dirba mūsų filialuose užsienyje.

Ar daug latvių vairuotojų išvyksta į užsienį?

Be abejo, krizės metu daugelis išvyko ieškoti darbo. Dabar jie grįžta. Įprastai vairuotojai važiuoja į Vakarus tik iš nevilties, kai neranda darbo savo šalyje. Juk vairuotojų atlyginimai Vokietijoje, kur dažniausiai vykstama, nuo Latvijos darbo užmokesčio skiriasi maždaug 30 proc. Tai nėra ta suma, dėl kurios verta emigruoti.

Ar jūsų įmonė jautė sunkmetį? Jei taip, kaip jis jus paveikė, kokių priemonių buvo imtasi, kad sumažintumėte nuostolius?

Jau 2008 m. buvo prasti – užsakymų skaičius pradėjo mažėti. 2009 m. buvo labai blogi – nuostolingi. Teko atsisakyti 30 transporto priemonių. Teko atleisti tiek pat vairuotojų ir apie 15 žmonių iš administracijos.

Atlyginimai sumažėjo maždaug 20 proc. Nežinau, ar mes būtume sugebėję susitvarkyti su krize, jei ne mūsų nuolatinio partnerio – banko „Swedbank“  – palaikymas. Jie suprato mūsų situaciją ir leido atidėti mokėjimus.

Krizė privertė optimizuoti išlaidas ir atsisakyti ne pačių geriausių darbuotojų.

Palengvėjimą pervežimų rinkoje pajutome pernai metų antrojoje pusėje. 2010 m. mes iš esmės pasiekėme iki krizės buvusį 2007 m. rentabilumo lygį, t.y., maždaug 3 proc. nuo apyvartos.

Šiais metais mes laukiame maždaug 20 proc. augimo. Transporto sudedamoji dalis bendroje apimtyje, jei lygintume su statybomis, išaugs du kartus, nes pastaruoju metu vis dar yra gilioje depresijoje.

Ką jūs galite pasakyti apie Latvijos draudimo rinką?

Į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiškai. Tai priklauso nuo partnerio pasirinkimo. Yra įmonių, kurios nelaimės atveju visada sumoka, bet draudimo kaina labai didelė. Yra ir pigesnių, tačiau šios visais įmanomais būdais kaltę pagal kasko stengiasi suversti vežėjui. Jau daug metų bendradarbiuajame su „If“. Esame visai patenkinti. Tai nėra pigi įmonė, tačiau susidūrę su draudiminiais įvykiais, nė karto negavome neigiamo atsakymo.

Ar sunku dirbti Rusijos rinkoje? Lietuvos vežėjai susiduria su problemomis dėl leidimų, nevienareikšmiško jų traktavimo. Ar jūs turite panašių problemų?

Šias problemas mums labai palengvina tai, kad turime mašinų ir rusiškais ir baltarusiškais numeriais. Taigi  leidimų problema mums nėra tokia aktuali, kaip daugumai kitų įmonių. Žinoma, ši problema yra ir ji neleidžia visiškai išnaudoti visų plėtros galimybių, tarp jų ir konteinerių pervežimo srityje, nes pirkti autotransportą jiems vežti Rusijoje – labai brangu.

Ar jūs esate asociacijos „Latvijas auto“ narys ir kaip vertinate jos veiklą? Kokią narystės naudą įžvelgiate?

Matote, tiesą pasakius, narystės asociacijoje būtinybę iš esmės nulemia tai, ar reikia pirkti „TIR Carnet“. Pardavimo funkciją „Latvijas auto“ atlieka gerai,  priekaištų neturiu. Politikoje ji nedalyvauja, Transporto ministeriją bando kažkiek veikti, bet ar aktyviai – sunku įvertinti. Vertinimai čia visuomet subjektyvūs. Teisinėmis asociacijos paslaugomis mes nesinaudojame, nes turime savo teisininkų.

Kokių vilkikų pas jus daugiausiai?

„DAF“. Jie sudaro beveik visą mūsų parką. Mūsų manymu, šie automobiliai turi optimalų kainos ir kokybės santykį, jei lygintume, pavyzdžiui, su „MAN“ ir „Volvo“.

Kas, jūsų manymu, yra sėkmės garantas logistikos versle?

Ilgalaikė verslo plėtra neįmanoma be geros reputacijos. O ji įgyjama ne per vienerius metus. Mes nesistengiame uždirbti visų pinigų ir dažnai aukojame pelną tam, kad atsižvelgtume į klientų interesus. Tokia politika vis tiek anksčiau ar vėliau duoda naudos, nes tik ji sukuria  pasitikėjimą, stabilius ryšius, o jie  – didelę apyvartą.