Susisiekimo ministro įsakymu nutarta skirti maksimalią finansavimo lėšų sumą projektui „Transeuropinio tinklo kelių E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga) plėtra. Kelio Panevėžys–Šiauliai ruožo Šiauliai–Radviliškis rekonstrukcija (II etapas)“.
Ūkio subjektai, atliekantys motorinių kelių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, gamybos techninę ekspertizę, mokantys vairuotojus, vežančius pavojingus krovinius ir pavojingų krovinių vežimo automobilių transportu saugos specialistus, gaminantys transporto priemones ir transporto priemonių sudėtines dalis, vykdantys techninių tarnybų (laboratorijų) veiklą, planiniam kitų metų patikrinimui atrenkami ir eiliškumas nustatomas įvertinus tai, kad planiniai ūkio subjektų patikrinimai per kalendorinius metus negali sudaryti daugiau kaip 30 proc. visų ūkio subjektų, kuriems suteikta teisė vykdyti tokią pačią veiklą, ir ne daugiau kaip 30 proc. ūkio subjektų, esančių atitinkamo Inspekcijos regiono departamento teritorijoje, jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.
Sprendžiant ginčus dėl civilinės atsakomybės, kai kroviniai vežami kelių transportu, neretai iškyla klausimas, kokiais teisės aktais reikėtų vadovautis – tarptautiniais (CMR konvencija) ar nacionaliniais (Kelių transporto kodeksu, Civiliniu kodeksu, Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėmis). Atsakymas į šį klausimą yra svarbus ne tik teismui, sprendžiančiam konkretų ginčą, bet ir krovinio vežimo sutarties šalims, todėl jį derėtų žinoti dar prieš kreipiantis į teismą.
2011-08-16 Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) pranešė, jog Europos Komisija (EK), siekdama užtikrinti, kad visose Europos Sąjungos valstybėse narėse būtų vienodai suprantama ir skaičiuojama vairuotojo kasdienio vairavimo trukmė, 2011 m. birželio 7 d. priėmė Komisijos įgyvendinimo sprendimą dėl kasdienio vairavimo trukmės apskaičiavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą.
Vilkikų vairuotojai, gabenantys krovinius, dėl savo neatidumo ar netinkamo elgesio gali apgadinti vežamą krovinį, vilkiką ar kitą turtą ir taip padaryti turtinę žalą darbdaviui. Įprastai darbuotojo materialinė atsakomybė yra ribota, t. y., jis privalo atlyginti tik tam tikrą dalį žalos, padarytos darbdavio turtui, tačiau Darbo kodeksas numato kelis išimtinius atvejus, kuomet darbuotojo atsakomybė nėra ribojama ir jis privalo atlyginti visą žalą. Vienas iš tokių atvejų yra tuomet, kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl darbdaviui, norinčiam apsaugoti savo turtinius interesus, sudaryti tokią sutartį su vairuotoju yra tiesiog būtina.
Ar fizinis asmuo turi teisę vežtis per Rusijos sieną grynųjų pinigų (Rusijos rublius bei užsienio valiutą), kurių bendra vertė viršija 10 000 JAV dolerių?
Tarptautinių krovinių ir keleivių gabenimo keliais rinkoje veikiančios įmonės dažnai susiduria su dilema, kaip įforminti vairuotojų, vežančių krovinius ar keleivius į užsienį, darbą. Šis klausimas yra problematiškas, nes vairuotojų darbas yra netradicinio pobūdžio – jie savo darbo funkcijas atlieka už įmonės ribų, nuolat būdami kelionėje.
Tarptautinius krovinių pervežimus keliais reglamentuojančiame teisės akte – 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (toliau – CMR konvencija) nėra nustatyta, kam tenka pareiga pakrauti, perkrauti, sudėti ar iškrauti krovinį, todėl tokia pareiga nustatoma šalių tarpusavio susitarimu.
Darbdavys ir darbuotojas kartais skirtingai supranta darbuotojui duodamų užduočių teisėtumą. Neretai tokie nesusipratimai baigiasi ir darbuotojo atsisakymu dirbti. Krovinių transportavimo sritis ne išimtis – čia taip pat apstu situacijų, kai šalys gali nesutarti (dėl tariamo vairuotojo darbo ir poilsio laiko reikalavimų nepaisymo, dėl leistino kabotažinių pervežimų kiekio ar jiems atlikti numatytų terminų nesilaikymo, dėl pareigos atlikti tarptautinį pervežimą, kai dėl tokio darbo su vairuotoju nebuvo susitarta darbo sutartimi, neišmokant mokėtinų dienpinigių komandiruotei ir/ar su komandiruote susijusių išlaidų ir pan.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – LR Civilinis kodeksas) kreditoriaus reikalavimo teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui (1.112 str.).