Šiandien Minske vyksta Lietuvos–Baltarusijos bendros kelių transporto komisijos posėdis. Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sekretoriaus transporto politikai Gintauto Ramaslausko, renginio metu tikimasi sulaukti patikimos informacijos dėl Lietuvos vežėjams itin aktualios problemos – draudimo vykdyti krovinių vežimus tarp Muitų sąjungos valstybių.
Praėjusią savaitę Paryžiuje vykusiame Tarptautinio transporto forumo (ITF) Kelių transporto darbo grupės posėdyje Lietuva, Lenkija, Latvija bei Estija patvirtino, kad problema išlieka itin aktuali, ir pareikalavo skubių sprendimų. Savo ruožtu Muitų sąjungos narės pateikė prieštaringą informaciją: Baltarusijos atstovai pareiškė, kad Muitų sąjungos muitinės kodekso pakeitimai, leisiantys minėtus vežimus, turėtų įsigalioti nuo 2015-ųjų sausio 1 dienos, o Rusijos – kad nuo 2016-ųjų sausio pradžios.
Baltarusijos muitinė, sulaikydama Lietuvos vežėjų sunkvežimius, nurodo, kad jie vykdė „vidinius gabenimus“ Muitų sąjungos teritorijoje (pvz., iš Rusijos į Baltarusiją), kurie yra uždrausti, vadovaujantis Muitų sąjungos muitinės kodekso 344-uoju straipsniu. Tokia Lietuvos vežėjų veika kvalifikuojama kaip pažeidimas, apibrėžtas Baltarusijos Respublikos Administracinių teisės aktų pažeidimų kodekso 14.7 straipsnio 1 dalyje. Įvykdžius šį pažeidimą, taikoma sankcija – piniginė bauda ir transporto priemonės konfiskavimas.
„Linavos“ pastangomis problema iškelta į tarptautinį lygį – dar 2013 m. gegužės mėnesį Estijos, Latvijos ir Lietuvos transporto ministrai pasirašė bendrą laišką su raginimais kuo skubiau atsisakyti minėtų apribojimų.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras