25 mlrd. dolerių griuvėsiams: kodėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimas negrąžins vežėjams pigių degalų

Net jei Hormūzo sąsiauris būtų atvertas rytoj, degalų krizė dar toli gražu nesibaigė. Mastiniai Artimųjų Rytų naftos ir dujų infrastruktūros sugriovimai reiškia, kad visiškas naftos perdirbimo gamyklų (NPG), dujų terminalų ir dujotiekių atstatymas bei paleidimas užtruks ne mėnesius, o metus. Europos vežėjams tai reiškia viena: brangus dyzelinas, rizika dėl „AdBlue“ ir tarifų peržiūra – visa tai ilgam. Nagrinėjame, kas vyksta ir ko tikėtis.

Kas nutiko: didžiausio per pusę amžiaus energetinio šoko kronika

2026 m. vasario 28 d. JAV ir Izraelis sudavė koordinuotus oro smūgius Iranui vykdydami operaciją „Epic Fury“. Iranas atsakė raketų ir dronų smūgiais Izraeliui, Amerikos bazėms ir – pirmą kartą tokiu mastu – kaimyninių Persijos įlankos šalių: Saudo Arabijos, Kataro, JAE, Kuveito ir Bachreino naftos bei dujų infrastruktūrai.

Jau kovo 2 d. aukšto rango Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGK) atstovas paskelbė Hormūzo sąsiaurį uždarytu, pagrasindamas pulti bet kurį laivą, bandantį praplaukti. Praktiškai eismas per sąsiaurį visiškai nesustojo – Iranas pasirinktinai praleido kai kurių šalių (Indijos, Turkijos, Pakistano) laivus, – tačiau pagrindiniam prekybos srautui šis 34 kilometrų koridorius tarp Irano ir Omano faktiškai liko užblokuotas. Tankerių srautas smuko apie 70%, o daugiau nei 150 laivų išmetė inkarus už sąsiaurio ribų. Priežastis – ne tik karinės grėsmės, bet ir draudimo kolapsas: bendrovės atsisakė dengti karo rizikas, o be draudimo laivai tiesiog neišplaukdavo į reisą.

Iki kovo 24 d. Iranas informavo JT ir IMO (Tarptautinę jūrų organizaciją), kad „nepriešiški“ laivai gali plaukti derinant veiksmus su Irano valdžia. Tačiau praktiškai srautas išlieka minimalus.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pripažino tai didžiausiu naftos tiekimo sutrikimu pasaulinės rinkos istorijoje. TEA vadovas Fatihas Birolis kovo 23 d. pareiškė, kad daugiau nei 40 energetikos objektų devyniose regiono šalyse patyrė rimtų arba itin rimtų pažeidimų.

„Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo nuo maždaug 73 $už barelį iki pikinės 119,50$ sumos (remiantis 52 savaičių ICE maksimumo duomenimis). Kovo 25–26 d. duomenimis, kaina svyruoja 95–105 $ už barelį ribose – ji sumažėjo pasirodius signalams apie galimas derybas, tačiau vis tiek yra 30–40% aukštesnė už prieškario lygį.

O jei sąsiaurį atvertų?

Daugeliui vežėjų ir logistų kyla logiškas klausimas: jei sąsiaurį atvertų, ar viskas grįžtų į savo vėžes? Ne. Štai kodėl.

Infrastruktūros sugriovimai – problema metams

Remiantis kovo 25 d. paskelbtais „Rystad Energy“ duomenimis, Įlankos energetikos infrastruktūros atstatymo kaina vertinama mažiausiai 25 mlrd. dolerių, ir ši suma toliau auga.

Oduunas Martinsenas, „Rystad Energy“ tiekimo grandinių tyrimų skyriaus vadovas, situaciją apibūdina taip: Persijos įlankos regiono atstatymą lems ne finansinis kapitalas, o struktūriniai apribojimai. Dalį objektų galima atstatyti per mėnesius, kiti liks neaktyvūs (offline) metus. Kiekviena pažeistos ar sustabdytos infrastruktūros prastovos diena tolina grįžimą prie prieškario gavybos apimčių.

Štai pagrindiniai pažeisti objektai, kurių kiekvienas yra atskiras smūgis pasaulinei naftos produktų rinkai:

• Kataras, Ras Lafanas. Stipriausias patvirtintas atvejis. Didžiausias pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas patyrė rimtų pažeidimų nuo Irano raketų. Sunaikintos S4 ir S6 suskystinimo linijos – tai minus 17% pajėgumų, arba apie 12,8 mln. tonų SGD per metus. „QatarEnergy“ paskelbė force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybes. Bendrovės vadovas Saadas al-Kaabi pareiškė, kad remontas gali užtrukti nuo trejų iki penkerių metų, o sugriovimų mastas nubloškė regioną „10–20 metų atgal“. Reikalas ne tik piniguose: didelės klasės dujų turbinas SGD kompresoriams tiekia tik trys gamintojai pasaulyje, ir pas visus eilė sudaryta dvejiems–ketveriems metams į priekį.

• Saudo Arabija, Ras Tanura. Didžiausia šalies NPG (550 tūkst. barelių per dieną) buvo sustabdyta kovo 2 d. po dronų atakų. Saudo Arabijos spaudos agentūra pranešė, kad abu dronai buvo perimti, tačiau perėmimo nuolaužos sukėlė „ribotą“ gaisrą, kuris buvo greitai lokalizuotas. Gamykla uždaryta kaip atsargumo priemonė. „Bloomberg“ duomenimis, iki kovo 18 d. gamykla atnaujino darbą. Tuo pat metu „Aramco“ vadovas Aminas Nasseras pareiškė, kad bendrovė nukreipė degalų eksportą į vakarų pakrantės NPG prie Raudonosios jūros. Tačiau atakos prieš Saudo Arabijos infrastruktūrą tęsėsi. SAMREF NPG Janbu uostamiestyje prie Raudonosios jūros, per kurį Saudo Arabija nukreipė srautus aplenkiant Hormūzą, taip pat patyrė smūgį. Pasekmės buvo ribotos, tačiau pats atakos faktas parodė: alternatyvūs eksporto maršrutai taip pat yra pažeidžiami.

• Kuveitas, Mina al Achmadis. Didžiausia šalies NPG (730 tūkst. barelių per dieną) du kartus per dvi dienas patyrė dronų smūgius. Keli įrenginiai sustabdyti, aukų išvengta.

• Bachreinas, Sitros NPG (BAPCO). Įmonė, kuri tik 2025 m. gruodį baigė mastinę 7 mlrd. dolerių vertės modernizaciją, patyrė dvigubą smūgį. BAPCO paskelbė force majeure visoms grupės operacijoms. „Rystad Energy“ duomenimis, čia pagrindinė problema ne įranga ir ne sankcijos, o tai, kad smūgis teko ką tik įvestiems pajėgumams – EPC rangovams, kurie dar baigė paleidimo ir derinimo darbus, dabar teks persigrupuoti karinių rizikų ir padidėjusių draudimo įkainių sąlygomis.

• JAE, Ruveisas. 922 tūkst. barelių per dieną pajėgumo NPG sustabdyta. „IAMTech“ vertinimu, saugus tokio sudėtingumo objekto paleidimas iš naujo normaliomis sąlygomis trunka 4–8 savaites. Po gaisro ir struktūrinių pažeidimų – žymiai ilgiau.

• Iranas, Pietų Parsas. Didžiausias Irano dujų telkinys, užtikrinantis apie 80% vidaus dujų suvartojimo, patyrė žalą nuo Izraelio smūgio kovo 18 d. Jūrinių platformų atstatymas besitęsiančio konflikto ir sankcijų apribojimų sąlygomis yra itin sudėtinga užduotis. „Rystad“ prognozuoja, kad Iranas bus priverstas pasikliauti Kinijos ir vidaus rangovais, todėl procesas gali būti lėtesnis ir brangesnis.

„Jungiklis“ nesuveikia akimirksniu

Yra dar viena problema, apie kurią kalbama rečiau. Daugelis Įlankos naftos gavybos objektų buvo priversti sustabdyti gavybą (atlikti vadinamąjį shut-in) dėl saugyklų perpildymo – naftos tiesiog nėra kur dėti, jei tankeriai neplaukia. Irakas, pavyzdžiui, sumažino gavybą Basroje apie 70% – nuo 3,3 iki 0,9 mln. barelių per parą.

Richardas Nephew, Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro tyrėjas, Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto panelinėje diskusijoje paaiškino: sustabdyti gręžiniai – tai ne tiesiog užsuktas čiaupas. Įranga prastovos metu gali koroduoti ir patirti struktūrinių pažeidimų, todėl prieš atnaujinant gavybą reikalingas jų remontas.

Analitikas Philipas Jonesas–Luksas iš „Sparta Commodities“ (cituojamas „ABC News“) suformulavo dar griežčiau: kiekviena krizės tęsimosi diena reikalauja mažiausiai vienos–dviejų savaičių kompensacijai grįžtamajame kelyje.

Derybos stringa: sąsiaurio atvėrimas – ne rytoj

Visgi kalbėti apie sąsiaurio atvėrimą yra per anksti.

Kovo 25 d. Irano valstybinė televizija „Press TV“, remdamasi aukšto rango pareigūnu, pranešė, kad Iranas atmeta Amerikos pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo. Teheranas iškėlė penkias savo sąlygas, tarp kurių – Irano suvereniteto virš Hormūzo sąsiaurio pripažinimas.

Tuo pat metu vaizdas yra sudėtingesnis nei atrodo. Formalių derybų tarp Irano ir JAV nėra – Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi valstybinės televizijos eteryje pareiškė, kad apsikeitimas žinutėmis per tarpininkus „nėra derybos“. Tačiau pats apsikeitimas signalais, įskaitant per Pakistaną, vyksta. AP pranešė, kad Iranas gavo 15 punktų Trumpo taikos planą, kuris apima sankcijų atšaukimą, raketų programos ribojimą ir sąsiaurio atvėrimą. Irano sąlyga dėl suvereniteto virš sąsiaurio – tikėtinas suklupimo akmuo.

Trumpas anksčiau iškėlė Iranui 48 valandų ultimatumą: atverti sąsiaurį arba patirti smūgius elektrinėms. Vėliau atidėjo smūgius penkioms dienoms, remdamasis „produktyviomis derybomis“. Iranas tai pavadino bandymu numušti naftos kainas.

Kalbant apie sąjungininkus: kovo 16 d. pagrindinės Europos NATO šalys – Vokietija, Italija, Ispanija – atsisakė nedelsiant kariniu būdu dalyvauti atblokuojant sąsiaurį. Prancūzija tuo metu pabrėžė, kad karinė misija įmanoma tik pasibaigus karo veiksmams. Tačiau jau kovo 19 d. Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Didžioji Britanija ir Japonija paskelbė apie pasirengimą koordinuoti maršrutų saugumo užtikrinimą Hormūze. O G7 parėmė laivybos saugumo sąsiauryje idėją. Tai reiškia, kad pozicijos evoliucionuoja, bet iki realios konvojavimo operacijos dar toli.

Trys scenarijai: ko tikėtis vežėjams

Pirmasis scenarijus: greitas sprendimas (sąsiauris atvertas 2026 m. II ketvirtį)

Net ir šiuo optimistiniu atveju – o derybos stringa – naftos produktų tiekimo normalizavimas užtruks savaites ir mėnesius. Kataro energetikos ministras įspėjo, kad eksportas į prieškario apimtis gali grįžti „savaitėmis ar mėnesiais“ po konflikto pabaigos. O didžiausi pažeisti objektai (Ras Lafanas, Ruveisas, Sitra) – tai, „IAMTech“ ir „Rystad“ vertinimu, normalizacijos istorija 2027 metams ir vėliau.

Dyzelinas Europoje stabilizuosis, tačiau bus aukštesniame lygyje nei iki karo. Rizikos premija („priemoka už baimę“) išliks naftos kainoje. „Goldman Sachs“ baziniame scenarijuje piešia galimą srautų per Hormūzą normalizaciją balandžio mėnesį per keturias savaites, tačiau pabrėžia: kainas nustato ne bazinis scenarijus, o blogiausios baigties tikimybė.

Antrasis scenarijus: užsitęsęs konfliktas (sąsiauris uždarytas du–tris ketvirčius)

Dalaso federalinis rezervų bankas kovo 20 d. paskelbė modelio skaičiavimus (ne prognozę, o scenarijų analizę): uždarius sąsiaurį vienam ketvirčiui, pasaulio BVP mažėja 0,2 proc. punkto (Q4/Q4), dviem ketvirčiams – 0,3 proc. punkto, trims ketvirčiams – 1,3 proc. punkto.

Dyzelinas Europoje pagal tokį scenarijų visur gali viršyti 2,00–2,20 €. Naftos produktų deficitas taps juntamas.

Trečiasis scenarijus: tolesnė eskalacija

Jei atakos prieš Įlankos infrastruktūrą tęsis ir išsiplės, analitikai neatmeta naftos kainos virš 120 $ ir rimto dyzelino deficito Europoje. Helima Croft, „RBC Capital Markets“ pasaulinės žaliavų rinkų strategijos vadovė, dar kovo pradžioje pareiškė: susidūrėme su didžiausia energetikos krize nuo 1970–ųjų naftos embargo laikų.

Net kai konfliktas pasibaigs ir sąsiauris bus visiškai atvertas, degalų rinkoje nebus stebuklingo mygtuko „atstatyti“. Daugiau nei 40 energetikos objektų yra rimtai pažeisti. NPG, dirbusios eksportui, stovi. Dujų terminalai, užtikrinę apie 20% pasaulio SGD, yra išvesti iš rikiuotės – Ras Lafano atveju potencialiai metams. Draudimo premijos naftos gabenimui išliks padidintos dar ilgai po ugnies nutraukimo.