Praėjusios savaitės įvykiai: brangūs kilometrai, Lietuvos krizė, vandenynas ruošiasi ankstyvam sezono pikui

Europos vežėjas už kilometrą moka vis daugiau – ir ši savaitė tapo dar vienu to įrodymu. Nyderlandai paskelbė galutinius kilometrinio kelio mokesčio parametrus, kuris prasidės jau liepos 1 d. “Transporeon” apskaičiavo: per penkerius metus kelių mokesčiai Europoje išaugo vidutiniškai 43%, o Šveicarijoje jie jau atima 28% reiso savikainos. Šiame fone Briuselis ir Vašingtonas susitarė – kol kas preliminariai – įšaldyti tarifų karą, kuris grėsė smogti transatlantiniams krovinių srautams. Kitos savaitės naujienos atitinka tą pačią spaudimo maržai logiką: krovinių vagysčių augimas, parkavimo krizė, ankstyvas sezono pikas vandenyne ir Lietuvos sunkvežimiai, kurie jau šeštą mėnesį stovi Baltarusijoje.

Nyderlandai: kilometrinis kelio mokestis prasideda liepos 1 d., baudos iki 800 eurų

Svarbiausias savaitės reguliavimo įvykis visiems, dirbantiems Beniliukso kryptimi. Nyderlandų kelių transporto agentūra RDW patvirtino galutinius naujosios sistemos parametrus.

Nuo 2026 metų liepos 1 dienos šalyje įvedamas mokestis už kilometrą N2 ir N3 kategorijų sunkvežimiams (virš 3,5 tonos). Taisyklės vienodai taikomos Nyderlandų ir užsienio vežėjams. Skaičiavimas vyksta per borto įrenginį OBU, kuris turi būti nuolat įjungtas visą vilkiko buvimo šalies teritorijoje laiką – įskaitant ir kelius, neįtrauktus į mokamą tinklą.

Bauda – 800 eurų už darbą be sutarties su patvirtintu sistemos teikėju (iki 2026 metų pabaigos – sumažintas 400 eurų tarifas). Važiavimas su išjungtu arba sugedusiu OBU – 500 eurų (su sumažintu 250 eurų tarifu iki 2027 metų sausio 1 dienos).

Kontrolė vykdoma per stacionarias kameras, mobiliuosius įrenginius ir pakelės inspektorius ILT. Nesumokėjus baudos, automobilio numeris gali patekti į specialų sąrašą, sustabdžius inspektoriai turi teisę reikalauti neatidėliotino apmokėjimo, o atsisakius – laikinai imobilizuoti sunkvežimį. Per EUCARIS sistemą olandai užklaus savininko duomenų iš užsienio registrų ir išsiųs reikalavimą sumokėti paštu.

ES ir JAV: pasiektas preliminarus susitarimas dėl tarifų sandorio

Praėjusią vasarą, 2025 metų liepą, Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitarė dėl prekybos paliaubų golfo kurorte Terneberyje (Škotija). Sandorio esmė: JAV nustato vienodą maksimalų 15% muitą daugumai Europos prekių – automobiliams, vaistams, puslaidininkiams, medienai. ES atsakydama naikina visus muitus Amerikos pramoninėms prekėms ir atveria rinką Amerikos žemės ūkio produktams bei jūros gėrybėms. Išsamų bendrą protokolą šalys paskelbė 2025 metų rugpjūčio 21 dieną.

Iki šios savaitės sandoris liko politiniu įsipareigojimu, nepagrįstu teisės aktu. Naktį iš gegužės 19-osios į 20-ąją ES Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai po daugiau nei penkių (!) valandų derybų pasiekė preliminarų susitarimą dėl dviejų reglamentų, kurie perkelia Terneberio susitarimus į teisiškai privalomą formą. Galutinis Europos Parlamento balsavimas laukiamas birželio viduryje.

Skubėti Briuselį privertė Trumpas. Prieš dvi savaites jis pagrasino: jei ES neratifikuos sandorio iki liepos 4 dienos, muitai Europos automobiliams padidės nuo dabartinių 15% iki “žymiai didesnių” – turimais duomenimis, buvo kalbama apie 25–27,5%.

Konkretūs sandorio parametrai tiesiogiai paliečia vežėjus ir logistus. Prekybos barjerų mažinimas palaikys transatlantinio srauto apimtis – pirmiausia automobilių logistikos, konteinerių srautų tarp Europos ir Šiaurės Amerikos bei krovinių gabenimo oro transportu. Ekspeditoriams pagrindinis laimėjimas – nuspėjamumas: keli tarifų neapibrėžtumo mėnesiai jau vertė siuntėjus stabdyti planavimą ir perorientuoti srautus.

Į sandorį įtraukti apsaugos mechanizmai. Europos Komisija įgyja teisę sustabdyti tarifų nuolaidas, jei JAV pažeis sąlygas arba po 2026 metų gruodžio 31 dienos toliau taikys didesnius nei 15% muitus Europos plienui ir aliuminiui. Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininko Berndo Lange teigimu, susitarimas galioja iki 2029 metų gruodžio 31 dienos – po to jo pratęsimo klausimas bus keliamas iš naujo.

Ankstyvas sezono pikas vandenyne

Jūrų pervežimuose prasidėjo ankstyvas pagyvėjimas. Paprastai sezono pikas būna artėjant rudeniui, kai įmonės iš anksto gabena prekes prieš išpardavimus ir šventes. Tačiau šiais metais dalis siuntėjų nusprendė nelaukti: jie stengiasi išsiųsti prekes anksčiau, kol nauji muitai ar tarifų sprendimai nepadarė pervežimų brangesnių.

Dėl to pagrindiniuose maršrutuose padidėjo konteinerių paklausa. Didieji jūrų vežėjai jau planuoja papildomus reisus, o SCFI indeksas, rodantis konteinerių gabenimo iš Šanchajaus kainą, pakilo. Įmonės skuba išvežti krovinius dabar, kad rudenį nepatektų į brangesnę ir labiau įtemptą logistiką.

Skubėjimo priežastis – tarifų nervingumas. JAV nustatė ES galutinį terminą iki liepos 4 dienos įvykdyti prekybos sandorį ir grasino grįžti prie didesnių tarifų, jei Briuselis nespės įvykdyti sąlygų. Įmonėms tai atrodo taip: jei prekę išsiųsti dabar, ji gali spėti praeiti senomis arba aiškesnėmis sąlygomis. Jei lauksite iki rudens, galite patekti į situaciją, kai muitai didesni, gabenimas brangesnis, vietų laivuose mažiau, o terminai prastesni.

Kitas svarbus siužetas – Izraelio konteinerių bendrovės ZIM įsigijimas, kurį vykdo Vokietijos vežėjas “Hapag-Lloyd”. Apie sandorį oficialiai paskelbta 2026 metų vasarį: “Hapag-Lloyd” pasirengusi sumokėti 35 dolerius už ZIM akciją, visas sandoris vertinamas maždaug 4,2 mlrd. dolerių.

Kam to reikia “Hapag-Lloyd”? Kad taptų stipresnė pasaulinėje konteinerių gabenimo rinkoje. Paprasčiau tariant, įmonė perka konkurentą, didina savo laivyną, klientų bazę ir dalį maršrutuose. Po šio sandorio “Hapag-Lloyd” turėtų dar tvirčiau įsitvirtinti 5-oje vietoje tarp didžiausių pasaulio konteinerių vežėjų.

Tačiau rinka turi didelę problemą: laivų tampa per daug. Jūrų linijos jau užsakė didžiulį kiekį naujų konteinerinių laivų. Šie laivai statomi ne per mėnesį, o metais, ir dabar jie palaipsniui žengia į rinką. Naujo tonažo užsakymų knyga pasiekė maždaug 34% veikiančio laivyno. Paprastais žodžiais: prie jau dirbančių laivų netrukus prisidės dar labai daug naujų.

O jei laivų daug, o krovinių trūksta, vežėjams sunkiau išlaikyti aukštas kainas. Jie pradeda konkuruoti dėl klientų, todėl konteinerių gabenimo tarifai gali mažėti.

Yra dar vienas veiksnys – Raudonoji jūra. Dėl husių išpuolių dalis laivų ilgą laiką plaukė aplink Afriką, pro Gerosios Vilties kyšulį. Tai pailgino maršrutus ir laikinai “sugėrė” papildomus laivus: norint pervežti tą patį krovinių kiekį, linijoms reikėjo daugiau laivų apyvartoje. Tačiau jei eisman per Raudonąją jūrą visiškai atsistatys, maršrutai vėl sutrumpės. Tada dalis laivų atsilaisvins, ir rinkoje gali atsirasti dar daugiau laisvų gabenimo pajėgumų.

Europos importuotojams tai dvilypis vaizdas. Artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais kainos gali šoktelėti dėl ankstyvo sezono piko: daug įmonių skuba išsiųsti krovinius iš anksto, paklausa auga, laisvų vietų laivuose mažiau. Tačiau žiūrint toliau, laivų perteklius gali vėl nusitempti tarifus žemyn.

5 719 krovinių vagysčių atvejų per kovą

Šią savaitę TAPA EMEA paskelbė naują TIS sistemos mėnesio apžvalgą už 2026 metų kovą. Skaičiai nemalonūs.

51 EMEA regiono šalyje užfiksuoti 5719 nauji nusikalstami incidentai su kroviniais. 336 atvejais, kai nukentėjusieji nurodė pavogto turto vertę, bendri nuostoliai sudarė apie 18,5 mln. eurų. Vidutinis nuostolis vienam incidentui (su atskleista suma) – 54 797 eurai. 56 epizoduose žala viršijo 100 tūkst. eurų, vidutinė pavogto krovinio vertė juose pasiekė 259 004 eurus.

Garsiausia istorija – kovo 17 dieną Tolede (Ispanija) organizuota grupė užpuolė logistikos kompleksą ir pavogė 58 transporto priemones. Žala – 1,5 mln. eurų.

Rizikos geografija: pirmauja Vokietija (1295 incidentai), toliau seka Italija (867), Prancūzija (850), Didžioji Britanija (761), Ispanija (682). Šeštojoje vietoje yra Lenkija su 338 nusikaltimais – daugiau nei Čekijoje, Slovakijoje ir Nyderlanduose kartu sudėjus.

Struktūrinė problema: 77,15% visų incidentų (4412 atvejų) užregistruoti su žyma “vieta nežinoma”, dar apie 7% – neklasifikuotose automobilių stovėjimo aikštelėse. Tik penki nusikaltimai įvykdyti sertifikuotose saugomose aikštelėse. Dažniausias patekimo būdas – tento prapjovimas (3681 atvejis, 64,36%).

“DEKRA Road Safety Report 2026”: “nėra vietos – nėra poilsio”

Berlyne gegužės 21 dieną DEKRA pristatė savo metinę “Road Safety Report” ataskaitą, šį kartą skirtą darbo aplinkai keliuose. Pagrindinė tezė sektoriui: nuovargis – ne tik individuali vairuotojo atsakomybė, bet ir… prieinamos infrastruktūros problema.

Apie du trečdaliai apklaustų vairuotojų prisipažino, kad reguliariai parkuojasi įvažiavimo juostose, nuvažiavimuose ar šalikelėse, kad laikytųsi poilsio režimo. Daugiau nei pusė kiekvieną kartą nuvažiuoja per 20 papildomų kilometrų ieškodami laisvos vietos. Tai reiškia, kad taisyklės, sukurtos saugumui užtikrinti, praktikoje nuvargusį vairuotoją įstumia į pavojingą vietą.

“Transporeon”: kelių mokesčiai Europoje per penkerius metus išaugo 43%

“Transporeon Market Intelligence” analitika, paskelbta gegužės 20 dieną, pateikia naujausią kelių mokesčių netolygumo vaizdą Europoje.

Pagal “Total Cost of Ownership” modelį 2026 metų antrąjį ketvirtį Šveicarijoje kelių mokesčiai sudaro 28% visos gabenimo sunkvežimiu savikainos. Austrija ir Vengrija seka paskui su 22%, Vokietija – 16%, Prancūzija – 14%, Italija – 13%.

Vidutinis mokesčių augimas per penkerius metus Europoje – 43%.

Analitikas Oleksandras Kulyšas tikslina: formali CO₂ diferenciacija yra daugelyje šalių, tačiau reali finansinė nauda akumuliatoriniam sunkvežimiui koncentruojasi siauroje rinkų grupėje – DACH šalyse ir Danijoje, prie jų netrukus turėtų prisijungti Nyderlandai ir Flandrija. “Transporeon” laiko “reikšmingomis” tas rinkas, kuriose kelių mokesčių taisyklės suteikia bent 10 centų už kilometrą sutaupymą nulinės emisijos sunkvežimiams.

Lenkijoje kelių mokesčiai vis dar užima palyginti nedidelę pervežimo savikainos dalį. Todėl net ir nuolaida elektriniams sunkvežimiams suteikia ribotą absoliutų sutaupymą – elektrifikavimo verslo byla lenkų parkams kol kas išlieka silpnesnė nei vokiečių ar šveicarų kolegų.

Nyderlandai ir Rumunija, pagal “Transporeon” prognozę, savo kilometrines sistemas paleis iki 2026 metų trečiojo ketvirčio.

Lietuva: sunkvežimių problema Baltarusijoje neišspręsta

Gegužės 22 dieną Lietuvos teisėsaugos pareigūnai įvykdė didelę operaciją: sulaikyti 27 asmenys, susiję su cigarečių kontrabanda naudojant meteorologinius zondus iš Baltarusijos teritorijos. Paraleliai lieka neišspręsta krizė, prasidėjusi 2025 metų spalio pabaigoje, kai Lietuva uždarė sieną su Baltarusija po incidentų su kontrabandiniais aerostatais.

Gegužės 22 dienai, vertinimais su nuoroda į “Linava”, Baltarusijoje buvo likę apie 200 Lietuvos sunkvežimių. Tiksli dalis nuo pradinio skaičiaus – diskusijų klausimas: skirtingais mėnesiais Lietuvos i Baltarusijos šaltiniai skaičiavo tai vilkikus, tai priekabas, tai visus transporto vienetus kartu. Piko momentais buvo kalbama apie 1,5–4 tūkst. technikos vienetų.

“Linava” prezidentas Erlandas Mikėnas anksčiau įspėjo, kad dalis technikos gali apskritai nebegrįžti – dėl didelės mokamų stovėjimo aikštelių kainos Baltarusijoje, į kurias buvo priverstinai perkeltos sulaikytos transporto priemonės.

Per pastaruosius mėnesius nemažai Lietuvos vežėjų perregistravo techniką Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje – kad galėtų tęsti darbą rytų kryptimi ir Baltarusijoje be lietuviškų numerių. Lenkijos ir Latvijos kolegoms tai, viena vertus, pajėgumų antplūdis, kita vertus – konkurencijos stiprėjimas nacionalinėse rinkose.

Lietuvos užsienio reikalų bei transporto ministrai Kęstutis Budrys ir Juras Taminskas dar 2025 metų lapkritį kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu padėti susigrąžinti techniką ir apsvarstyti papildomas sankcijas Minskui. Iki 2026 metų gegužės pabaigos šis klausimas lieka pusiau atviras.