CargoWeek: Ukraina siūlo patikras perkelti į ES, vežėjai prašo pagalbos dėl dyzelino

Ukrainietiškus grūdus vežantys sunkvežimiai laukia patikros pasienyje, kurį Rusija atakuoja dronais. Kyjivas siūlo dalį muitinės patikrų atlikti Lenkijoje ir Slovakijoje, kad transporto priemonėms tektų mažiau laiko praleisti pavojingose vietose. Kol vyksta derybos, kitų ES šalių vežėjai mėgina susidoroti su brangiu dyzelinu, Lietuva rengiasi naujai kelių rinkliavų sistemai, o Lenkija įspėja apie šventinius eismo ribojimus.

Sunkvežimiai pasienyje: ką Ukraina siūlo Lenkijai

Spalio 23 d. apie derybas pranešė "Financial Times", vėliau informaciją paskelbė ir "Reuters". Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyj susiejo šią iniciatyvą su Rusijos atakomis pasienyje ir pareiškė, kad Kyjivas norėtų kuo greičiau susitarti su Varšuva. Pasak jo, Ukraina jau yra įgyvendinusi bendros pasienio kontrolės modelį su Moldova ir norėtų tokį bendradarbiavimą išplėsti.

Sumanymas toks: sunkvežimiai galėtų greičiau išvykti iš pasienio kontrolės punktų į suderintas patikros aikšteles ES teritorijoje. Tačiau kol kas nežinoma, kur jos būtų įrengtos, kokios patikros būtų perkeltos ir pagal kokias taisykles transporto priemonės galėtų tęsti kelionę. Susitarimas dar nepasirašytas, todėl būsimo maršruto negalima pristatyti kaip jau patvirtinto.

Yra svarbus teisinis niuansas: Lenkija privalo kontroliuoti ES išorės sienos kirtimą. Net perkėlus dalį muitinės procedūrų, dokumentai, įvažiavimo saugumas ir muitinės taisyklių laikymasis liks kontrolės objektu. Ukrainos ir Lenkijos institucijos dar turės pasidalyti procedūras ir atsakomybę. Kol kas nėra pagrindo žadėti, kad eilės išnyks.

Ypač sudėtinga bus organizuoti grūdų kontrolę. Lenkijoje neterminuotai draudžiama importuoti tam tikrus Ukrainos žemės ūkio produktus, tarp jų kviečius, kukurūzus, rapsus ir saulėgrąžas. Tačiau jų tranzitas leidžiamas laikantis muitinės sąlygų, jei gabenimas užbaigiamas nustatytuose Lenkijos jūrų uostuose arba už šalies ribų. Tai patvirtina Lenkijos nacionalinė mokesčių ir muitinės administracija bei rugsėjį Žemės ūkio ministerijos grūdų augintojams pateiktas atsakymas.

Praktinis klausimas – kaip užtikrinti, kad krovinys iš tikrųjų būtų gabenamas tranzitu. Reikės suderinti dokumentų tikrinimą, plombavimą, maršrutą ir kontrolės tvarką po įvažiavimo. Nuo to priklausys, kur vežėjas turės sustoti ir kokias procedūras atlikti. Jei patikros bus perkeltos į Lenkiją, eilė gali susidaryti jau prie naujo terminalo. Be pakankamo inspektorių skaičiaus ir tinkamų privažiavimo kelių pristatymo laikas nebūtinai sutrumpės.

Vis dėlto net ir trumpesnis vairuotojų buvimas vietose, kur gresia Rusijos atakos, būtų reikšmingas rezultatas. "Financial Times" duomenimis, rugsėjį Ukraina eksportavo 2,4 mln. tonų žemės ūkio produkcijos. Smūgiai Juodosios jūros logistikai didina sausumos ir upių maršrutų svarbą, tačiau ir jų pralaidumas ribotas. Kol nepasiektas oficialus susitarimas su Lenkija ir Slovakija, galioja ankstesnės taisyklės.

Brangus dyzelinas: IRU prašo paramos

Kol Kyjivas ieško būdų padidinti vežimų saugumą, Europos bendrovės prašo pagalbos dėl jų kainos. Spalio 23 d. Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen dėl aukštų dyzelino kainų, siejamų su krize Artimuosiuose Rytuose. IRU taip pat pabrėžė, kad nepalaiko kai kuriose šalyse vykusių protestų, per kuriuos buvo blokuojami keliai.

Sąjungos skaičiavimu, ES sunkvežimiai ir autobusai per mėnesį sunaudoja apie 6,8 mlrd. litrų dyzelino. Degalai sudaro maždaug 30 proc. transporto bendrovių išlaidų, o daugelio jų pelningumas siekia vos 1–3 proc. Jei vežimo įkainis nustatytas ilgalaikėje sutartyje, degalų išlaidos didėja greičiau, nei vežėjas gali persiderėti dėl tarifo. Nedidelei bendrovei tai gali reikšti viso pagal sutartį numatyto pelno praradimą.

IRU siūlo iki 2027 m. gruodžio 31 d. pratęsti laikinas valstybės pagalbos taisykles, susijusias su krize Artimuosiuose Rytuose, ir nustatyti ne ilgesnį kaip 30 dienų atsiskaitymo už komercinius kelių transporto vežimus terminą. Vežėjams reikia pirkti degalus ir mokėti atlyginimus net tada, kai užsakovas vėluoja atsiskaityti už jau atliktą reisą. Kol kas tai yra sektoriaus organizacijos reikalavimai, o ne Europos Komisijos priimti sprendimai.

Elektriniai sunkvežimiai: kas sutiks mokėti daugiau?

Panaši finansinė problema kyla atnaujinant transporto parkus. Spalio 22 d. IRU ir "Trimble" pristatė "Green Compact Survey 2026" tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip tūkstantis transporto operatorių iš 36 šalių. Vakarų Europoje 70 proc., o Rytų Europoje 71 proc. apklaustųjų mano, kad jų klientai nėra pasirengę papildomai mokėti už mažesnę taršą sukeliančius vežimus.

Be to, 78 proc. Rytų Europos respondentų didelę transporto priemonių kainą įvardija kaip kliūtį pokyčiams. IRU vertinimu, elektrinis sunkvežimis kainuoja du ar tris kartus daugiau nei panašus dyzelinis. Vežėjui sunku susigrąžinti tokias investicijas, jeigu užsakovas nesutinka mokėti didesnio tarifo. Tačiau svarbi išlyga: tyrimas atspindi vežėjų nuomonę apie klientus, o patys krovinių siuntėjai šiuo klausimu tiesiogiai nebuvo apklausti.

Via Toll Lietuvoje: nauja tvarka nuo sausio

Dar vieną išlaidų eilutę teks perskaičiuoti Lietuvoje dirbančioms bendrovėms. Spalio 23 d. "Via Lietuva" paskelbė apie pirmąsias sutartis su borto įrenginių tiekėjomis "Magveda" ir "Simbiotecha". Jų OBU įrenginiai, skirti važiavimui mokamais keliais registruoti, integruojami į naująją "Via Toll" sistemą. Ją numatoma paleisti 2027 m. sausio 1 d.

"Via Toll" turėtų pakeisti elektronines vinjetes, kurios dabar perkamos tam tikram laikotarpiui. Naujoje sistemoje mokestis būtų skaičiuojamas už faktiškai mokamais keliais nuvažiuotus kilometrus. Taisyklės bus taikomos N1, N2 ir N3 kategorijų krovininėms transporto priemonėms, įskaitant lengvuosius komercinius furgonus, taip pat M2 ir M3 kategorijų autobusams. Sumokėti bus galima suderinamu OBU įrenginiu, programėle arba iš anksto įsigytu maršruto bilietu.

Lenkijos vežėjams ypač svarbu, ar tiks jau naudojama įranga. Pasirašytos sutartys reiškia dviejų tiekėjų integracijos pradžią, o visavertei akreditacijai dar būtini patikrinimai ir bandymai. Kol kas nėra patvirtinimo, kad konkretus Lenkijos "e-TOLL" sistemos įrenginys jau tinka "Via Toll". Nuo to priklausys, ar bendrovei reikės naujo prietaiso, ar kito būdo atsiskaityti už Lietuvos kelius.

Lenkija: S19 atkarpa atidaryta, A2 plėtra ruošiama

Lenkijoje keičiasi ir pati kelių infrastruktūra. Dar spalio 15 d. kelių administracija GDDKiA paskelbė apie beveik keturių kilometrų S19 kelio atkarpos tarp Sokołów Małopolski ir Nienadówka atidarymą. Kiekviena kryptimi joje įrengtos dvi eismo juostos. Važiuojant Žešuvo link vėl galima naudotis "MOP Nienadówka" – įrengta pakelės poilsio aikštele. S19 yra tarptautinio "Via Carpatia" koridoriaus dalis.

Tačiau darbai šioje atkarpoje tęsiasi. GDDKiA duomenimis, tebegalioja 70 km/val. greičio ribojimas, o prie Sokołów Małopolski sankryžos laikinai siaurinama važiuojamoji dalis. Todėl papildomos juostos kol kas nereiškia, kad visą ruožą bus galima įveikti įprastu greičiu. Taip pat rengiamasi plėsti A2 automagistralę tarp Lodzės ir Varšuvos: paskutinės atkarpos darbų sutarties pasirašymas numatytas spalio 26 d. Kol tai oficialiai nepatvirtinta, sutarties negalima laikyti pasirašyta.

Visų Šventųjų diena: kada ribojamas sunkvežimių eismas

Artimiausias jau tiksliai suplanuotas pakeitimas susijęs su Visų Šventųjų diena Lenkijoje. Daugumai sunkvežimių ir transporto priemonių junginių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė viršija 12 tonų, spalio 31 d. draudžiama važiuoti nuo 18.00 iki 22.00 val., o lapkričio 1 d. – nuo 8.00 iki 22.00 val. Kalbama apie dokumentuose nurodytą didžiausią leistiną transporto priemonės masę su kroviniu, o ne faktinį jos svorį konkretaus reiso metu.

Išimtys taikomos, be kita ko, tam tikriems greitai gendančių produktų ir vaistų vežimams. Į Lenkiją dar iki draudimo pradžios įvažiavusiems sunkvežimiams išimtis gali būti taikoma 50 km atstumu nuo sienos; atskira nuostata galioja išvykimo iš šalies laukiantiems sunkvežimiams. Kita išimtis grįžtant iš užsienio į vežimo pabaigos vietą arba pas gavėją susijusi su Lenkijoje įsisteigusiomis įmonėmis. Vien užsienio valstybiniai numeriai teisės važiuoti nesuteikia. Išsamesnes sąlygas "CargoNews" aptars spalio 28 d.

Svarbiausias artimiausių dienų klausimas Kyjivui ir Varšuvai labai praktiškas: ar pavyks suderinti tranzito kontrolę taip, kad sunkvežimiai iš tiesų mažiau laiko praleistų pavojingame pasienyje? Kol kas nežinomos nei patikrų vietos, nei judėjimo tvarka, nei institucijų atsakomybė. Būtent nuo šių sprendimų priklausys, ar naujoji schema padidins vairuotojų saugumą ir kiek pakeis pristatymo laiką.