Lietuva įrengs svarstykles keliuose: kaip nustatys sunkvežimių viršsvorį ir kam grės baudos

Įsivaizduokime įprastą vilkiko su puspriekabe reisą: bendroji transporto priemonių junginio masė yra 39 tonos, nors tokiai konfigūracijai leidžiama 40 tonų. Tačiau sunkios paletės sukrautos taip, kad vienos ašies apkrova viršija leistiną ribą. Lietuvoje už tai taip pat numatyta bauda. Vairuotojas gali turėti dokumentus su teisingai nurodyta krovinio mase ir nežinoti, kad svoris ašims paskirstytas netinkamai.

Lietuva tokius pažeidimus ketina aptikti keliuose įrengtomis svarstyklėmis. Sunkvežimius bus galima pasverti jiems važiuojant. Pirmosios šešios naujos sistemos dar perkamos, o valdžios institucijos jau svarsto, kaip tiksliau paskirstyti atsakomybę vairuotojui, už vežimą atsakingam vadovui, siuntėjui ir krovėjui. Tai aktualu ir Lenkijos bendrovėms, dirbančioms Lietuvoje.

Kodėl leistina bendroji masė dar nereiškia, kad viršsvorio nėra

Sunkvežimio svoris pasiskirsto tarp ašių, ant kurių sumontuoti ratai. Kiekviena ašis kelią spaudžia tam tikra jėga, todėl taisyklės riboja tiek bendrąją transporto priemonės masę, tiek atskirų ašių apkrovą. Jei sunkus krovinys sutelktas vienoje puspriekabės dalyje, bendroji masė gali neviršyti normos, nors vienos ašies apkrova bus per didelė.

Standartiniam transporto priemonių junginiui Susisiekimo ministerija nurodo šiuos orientyrus: 40 tonų bendrosios masės, iki 11,5 tonos varančiajai ašiai ir paprastai iki 10 tonų kitoms pavienėms ašims. Tikslios ribos priklauso nuo konstrukcijos ir ašių grupavimo. Važtaraštyje nurodoma krovinio masė, tačiau bendrąją junginio masę sudaro ir vilkikas, ir puspriekabė. Be to, važtaraštis neparodo, kiek svorio tenka kiekvienai ašiai.

Kartais bendrovė sąmoningai pakrauna daugiau, kad sumažintų reisų skaičių, degalų ir vairuotojo darbo sąnaudas. Tačiau didesnės apkrovos greičiau ardo kelius, kurių remontą finansuoja valstybė. Taisyklių besilaikantys vežėjai dėl to susiduria su nesąžininga kainų konkurencija.

Problemos mastą atskleidžia tyrimas, kurį spalio 5 d. paskelbė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Jos užsakymu bendrovė HUBEL apklausė 350 su krovos sprendimais susijusių įmonių atstovų. Net 98 proc. pripažino svorio apribojimų svarbą, tačiau aiškią svorio kontrolės tvarką turėjo tik 45 proc. įmonių. Kad krovinį ar transporto priemonę faktiškai sveria, nurodė 52 proc. respondentų.

61 proc. apklaustųjų mano, kad viršsvoris dažniau atsiranda dėl sąmoningo sprendimo, o ne atsitiktinės klaidos. Tai respondentų nuomonė, o ne nustatyta tyčinių pažeidimų dalis. Aštuonios iš dešimties įmonių bent retkarčiais įtaria viršsvorį tik baigusios krauti, kai tenka perstumdyti paletes arba iškrauti dalį prekių.

2026 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais LTSA inspektoriai patikrino 8 300 sunkvežimių ir nustatė 271 su viršsvoriu susijusį pažeidimą, arba apie 3,3 proc. patikrų. Tai nereiškia, kad 3,3 proc. visų Lietuvos keliais važiuojančių sunkvežimių yra perkrauti: inspektoriai atrenka transporto priemones patikrai, be kita ko, pagal galimo pažeidimo požymius.

Kaip veiks svarstyklės, dėl kurių nereikės sustoti

Ši technologija vadinama weigh-in-motion (WIM), arba svėrimu važiuojant. Po kelio danga sumontuoti jutikliai matuoja ratų poveikį dangai, o programinė įranga apskaičiuoja ašių apkrovas ir bendrąją masę. Vairuotojas gali važiuoti savo eismo juosta, o kontrolės institucijos gauna duomenis nestabdydamos transporto priemonės.

Valstybinė kelių infrastruktūros bendrovė "Via Lietuva" planuoja du naujus punktus magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir po vieną A2, A5, A8 bei A10 keliuose. Lenkijos vežėjams ypač svarbi A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai: svarstyklės numatytos šio kelio 52,94 kilometre. Kol kas tai planuojamos įrengimo vietos, o ne veikiantys automatinės kontrolės punktai.

Dar gegužę susisiekimo ministras Juras Taminskas tikėjosi, kad šešios naujos sistemos pradės veikti iki 2027 m. trečiojo ketvirčio pabaigos. Tačiau grafikas priklauso nuo viešųjų pirkimų. Registre yra gegužę skelbtas konkursas ir atskira rugsėjo 15 d. paskelbta procedūra Nr. 9620812. Pasiūlymų pateikimo terminas keitėsi: po pirminės spalio 20 d. datos skelbimuose atsirado spalio 22 ir 23 d. Naujesnėje, spalio 19 d. paskelbtoje ES viešųjų pirkimų portalo kortelėje nurodyta spalio 23 d. Tikslią datą reikia tikrinti pagal aktualų Lietuvos registro skelbimą. Spalio 21 d. dar nebuvo patvirtinimo, kad rangovas pasirinktas.

Iš viso Susisiekimo ministerija per trejus metus planuoja įsigyti 18 sistemų. Po pirkimo dar reikės montavimo ir bandymų, todėl įrangos veikimo pradžios negalima nustatyti vien pagal pasiūlymų pateikimo terminą. Lietuvoje keliuose A1 ir A6 jau yra svėrimo įrenginių, tačiau, ministerijos duomenimis, skiriant nuobaudas už viršsvorį iki šiol buvo naudojami sustabdytos transporto priemonės svėrimo rezultatai.

Įprastą kontrolę ketinama sustiprinti greičiau. LTSA nuo lapkričio planuoja naudoti šešias naujas mobilias svarstykles sustabdytoms transporto priemonėms tikrinti. Sutarties su "Labochema LT" vertė – 154 884,84 euro su PVM. Tokia nešiojama įranga jau yra 14 administracijos automobilių, o naujas pirkinys leis patikras atlikti daugiau ekipažų.

Ar jutiklis galės iš karto užfiksuoti baudą

Ministras kelio svarstykles lygino su greičio matuokliais. Vis dėlto matavimas važiuojant dar nereiškia, kad baudą galima skirti nedelsiant. Reikia tiksliai nustatyti viršijimą, susieti rezultatą su konkrečiu sunkvežimiu ir surinkti įrodymus pagal administracinio nusižengimo teisenos taisykles.

Europos direktyva 96/53/EB reikalauja sertifikuoti automatines sistemas, kai jų rodmenys naudojami pažeidimui nustatyti ir sankcijai skirti. Iki tol jutikliai gali padėti atrinkti įtartinas transporto priemones papildomai patikrai. "Via Lietuva" planuoja įsigyti didelio tikslumo įrangą, tačiau nėra patvirtinimo, kad nauji punktai jau sertifikuoti ir jų duomenimis galima grįsti baudas už viršsvorį.

Jei krovinį sudėjo sandėlyje, kas atsakys

Įsivaizduokime Lenkijos vežėjo reisą į Lietuvą. Siuntėjas klaidingai nurodė masę, sandėlyje sunkios paletės buvo pastatytos arčiau vilkiko, o vairuotojas išvažiavo su važtaraščiu. Inspektoriai nustatė vienos ašies perkrovą. Skirtingi vežimo dalyviai priėmė skirtingus sprendimus, todėl svarbu išsiaiškinti, kokį konkretų pažeidimą padarė kiekvienas.

Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnyje numatytos baudos už važiavimą neturint reikiamo leidimo, kai viršijama leistinoji masė arba ašių apkrova. Jei ašies apkrova viršijama daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis, arba bendroji masė – daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, vairuotojui gresia 140–300 eurų bauda. Įmonės vadovui ar kitam už vežimo organizavimą atsakingam asmeniui – 300–570 eurų.

Jei ašies apkrova viršyta daugiau kaip 2, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, arba masė – daugiau kaip 4, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, vairuotojui gresia 300–860 eurų, atsakingam vadovui – 600–1 150 eurų bauda. Kai ašies apkrova viršijama daugiau kaip 4 tonomis arba bendroji masė – daugiau kaip 8 tonomis, baudos atitinkamai didėja iki 900–2 000 ir 1 150–3 500 eurų. Šiai griežčiausiai nuostatų grupei priskiriamas ir atsisakymas sverti transporto priemonę ar trukdymas patikrai.

Šios baudos taikomos už konkrečius pažeidimus, kuriems įstatymas nustato ribas ir sąlygas, įskaitant reikiamo leidimo neturėjimą. Už vežimą atsakingas pareigūnas nurodomas atskirai nuo vairuotojo. Vadovui skirta bauda savaime nereiškia, kad tokia pat bauda paskirta ir vežimo įmonei kaip juridiniam asmeniui.

Pagal galiojančią teisę atsakyti gali ir siuntėjas. 459 straipsnio 10 dalyje numatyta 560–900 eurų bauda už krovinio perdavimą vežti viršijant leidžiamus parametrus ir nepatikrinus, ar yra būtinas kelio savininko leidimas. Atskirai 1 dalyje reglamentuojami krovinio išdėstymo ar tvirtinimo taisyklių pažeidimai: vairuotojui gresia 60–100 eurų, krovinį pateikusiems ar pakrovusiems asmenims ir atsakingiems vadovams – 100–300 eurų. Pakartotinis šių taisyklių pažeidimas užtraukia 300–600 eurų baudą.

Čia būtina skirti pažeidimų rūšis. Vien ašies perkrova dar neįrodo, kad sandėlis pažeidė krovinio išdėstymo ar tvirtinimo taisykles, o siuntėjas nepatikrino leidimo. Kiekvienam pažeidimui reikia atskirų įrodymų. Priešingu atveju būtų lengva nepagrįstai apkaltinti visus tos pačios kelionės dalyvius.

Todėl svarbūs svėrimo rezultatai, pakrovimo dokumentai, deklaruota krovinio masė ir šalių susitarimai. Važtaraštis ašies apkrovos neišmatuoja. Ją galima patikrinti po pakrovimo tinkamomis svarstyklėmis ir prireikus perskirstyti ar nukrauti dalį prekių. Tarptautiniame reise ypač svarbu nustatyti, kas priėmė sprendimus ir kas turėjo matavimo duomenis.

Liepą patvirtintame 2026–2028 m. plane "STOP kelių gadinimui" numatyta persvarstyti atsakomybę visoje vežimo grandinėje, įskaitant užsakovą ir gavėją. Naujos taisyklės turės būti priimtos atskirais teisės aktų pakeitimais. Ministerija taip pat siekia, kad iki 2028 m., palyginti su 2025 m., sunkiausių nustatytų pažeidimų sumažėtų bent 30 proc.: tai atvejai, kai bendroji masė viršyta daugiau kaip 8 tonomis arba ašies apkrova – daugiau kaip 4 tonomis.

Lenkijos vežėjai pirmiausia susidurs su dažnesnėmis mobiliomis patikromis, o vėliau pagrindiniuose maršrutuose, įskaitant A5 kelią Suvalkų link, turėtų atsirasti automatinės svarstyklės. Kol kas nežinoma, kada jų rodmenimis bus galima grįsti baudas nestabdant sunkvežimio. Tačiau jau dabar įrodymai dėl viršsvorio gali būti reikšmingi keliems vežimo dalyviams: vertinant jų atsakomybę bus svarbūs dar prieš išvažiuojant iš sandėlio priimti sprendimai.