Kvotos pristabdė greitį: TTLA mano, kad 2026 m. krovinių vežimo keliais augimas atsirems į vairuotojų trūkumą

2026 metais Europos Sąjungoje tikimasi nuosaikaus krovinių vežimo keliais paklausos augimo, tačiau realų Lietuvos įmonių potencialą lemia ne rinka, o valstybės sprendimai dėl darbo jėgos pritraukimo. Tokia išvada pateikiama 2026 m. vasario 9 d. Lietuvos tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pranešime žiniasklaidai.

TTLA pabrėžia, kad pagrindiniu sektoriaus ribotuvu tampa vairuotojų stygius, o ne ekonomikos būklė. Pasak aljanso generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, sektorius išlieka labai konkurencingas ir efektyvus, tačiau plėtrą “šiandien riboja ne ekonominiai veiksniai, o administracinės kliūtys”. Pranešime taip pat teigiama, kad sugriežtinta migracijos politika gali lemti “dalies konkurencinio pranašumo praradimą” prieš Rytų ir Vidurio Europos vežėjus.

Pranešime piešiamas prieštaringas 2025 metų vaizdas. TTLA duomenimis, per tris 2025 m. ketvirčius autotransporto paslaugų eksportas augo 5,2 %, o trečiąjį ketvirtį – 11,4 %, todėl tikimasi, kad metinis eksportas viršys 6 mlrd. eurų ribą.

Kartu aljansas pažymi, kad operaciniai rodikliai lėtėjo: įmonių pajamos padidėjo tik 1,7 %, o tarptautinė krovinių apyvarta tonkilometrais susitraukė 1,3 %. TTLA tai aiškina didėjančiomis sąnaudomis, įskaitant darbo užmokestį, kelių mokesčius, išlaidas, susijusias su CO2 apmokestinimu, ir akcizus.

Atskiras pranešimo blokas skirtas konkurencijai ES viduje. TTLA teigia, kad per du dešimtmečius krovinių vežimo keliais rinkos “svorio centras” persikėlė į Rytų ir Vidurio Europą. Kaip pavyzdį TTLA pateikia palyginimą: Lenkija 2024 m. viršijo 30 mlrd. km transporto darbo apimtį, aplenkdama Vokietiją (27 mlrd. km) ir Prancūziją (18 mlrd. km). Čekija, Lietuva ir Rumunija, pagal TTLA versiją, patenka į “antrąją lyderių grupę”, kurios vidurkis siekia apie 17 mlrd. km. Tuo pat metu Lietuva išsiskiria verslo struktūra: 93 % krovinių apyvartos tenka tarptautinėms operacijoms, t. y. šalies priklausomybė nuo išorės rinkos yra didesnė nei daugelio konkurentų.

Kadrų deficitą aljansas apibūdina nebe kaip augimo, o kaip išgyvenimo veiksnį. Transporto sektoriuje užfiksuota 7,9 tūkst. laisvų darbo vietų – 48 % daugiau nei prieš metus. Šiame fone TTLA tiesiogiai sieja konkurencingumą su galimybe greitai pritraukti vairuotojus: “laimi tas, kas užtikrina lanksčiausias įdarbinimo procedūras ir greičiausią vairuotojų srautą”.

Būtent todėl pranešime 2026 m. problema redukuojama į migracijos reguliavimą. TTLA vertinimu, migracijos politikos griežtinimas, kvotų mažinimas ir procedūrų vilkinimas “tiesiogiai riboja” Lietuvos įmonių galimybes konkuruoti su kitų ES šalių vežėjais. Aljansas teigia, kad metinė kvota jau išnaudota 15 %, nors metai tik prasidėjo.

Kaip išeitį TTLA siūlo atskirą įdarbinimo tvarką tarptautinių reisų vairuotojams, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia reisuose už Lietuvos ribų ir faktiškai šalyje negyvena, todėl, autorių logika, jų įtaka socialinei sistemai ir su migracija susijusioms rizikoms yra ribota.

Finalinis TTLA pranešimo akcentas yra itin griežtas: 2026-ieji vadinami “lūžio metais”. Generalinis sekretorius Povilas Drižas įspėja, kad be įdarbinimo taisyklių pakeitimų sektoriui gresia stagnacija. Esant “palankioms sąlygoms”, TTLA teigimu, Lietuvos įmonės galėtų įdarbinti iki 30 tūkst. vairuotojų per metus, taip patenkindamos ir augimo poreikius, ir natūralią darbuotojų kaitą.