Lietuvos vežėjai negauna vairuotojų ir eina į Latviją
2026-04-09
Vadim Volovoj
Trūkstant darbuotojų, vežėjai ragina Lietuvos valdžią įvesti atskirą imigracijos kvotą vairuotojams iš trečiųjų šalių ir planuoja plėtrą Latvijoje.
„Mes norime atskirų kvotų transporto sektoriui, kaip ir buvo anksčiau. Mes norime greitesnio darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo. Taip pat valstybės rekomendacijų, iš kokių šalių mes galėtumėme atsivežti darbuotojus“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė „Linava“ vadovas Erlandas Mikėnas.
Anot vidaus reikalų viceministrės Alicijos Ščerbaitės, dabartinė kvota veikia gerai, ir jos neplanuojama keisti, nes Lietuvoje šiuo metu jau yra virš 200 tūkst. imigrantų. Dar jos teigimu, šiuo metu tik Uzbekistanas iš Centrinės Azijos šalių priskiriamas saugių šalių kategorijai, tačiau artimiausiu metu ir jis turėtų būti išbrauktas, todėl ieškoma kitų saugių šalių, kurių imigrantai galėtų dirbti Lietuvoje.
Nenuostabu, kad šiame fone Latvijos ekonomikos ministras ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūros direktorė iš vienos pusės ir TTLA (vienija didžiausius Lietuvos vežėjus) generalinis sekretorius Povilas Drižas iš kitos pasirašė ketinimų memorandumą dėl Lietuvos transporto ir logistikos įmonių veiklos plėtros Latvijoje.
Išeina, kad Latvijai reikia stipraus vežėjų sektoriaus ir jo pinigų, o Lietuvai, atrodo, ne.
Analizė
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.
2026-09-21
Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.
2026-09-17
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras