Rusijos krovinių vežimo rinka braška: iki metų pabaigos gali išnykti kas šešta įmonė

Rusijos kelių krovinių vežimo sektorius susidūrė su didžiausia krize per pastaruosius metus. Po to, kai per pirmąjį 2025 metų ketvirtį iš rinkos pasitraukė maždaug kas penkta įmonė, analitikai prognozuoja naują mažėjimo bangą – iki metų pabaigos gali užsidaryti iki 15 % likusių dalyvių. Iš esmės tai reiškia, kad gali išnykti kas šešta šiuo metu veikianti bendrovė. Tokie duomenys pateikiami konsultacinės bendrovės M.A.Research tyrime, paskelbtame verslo leidinyje „Vedomosti“.

Kas pasitraukia ir kodėl

Pasak M.A.Research generalinės direktorės Liudmilos Simonovos, rinka patiria „smulkių ir vidutinių dalyvių struktūrinį išstūmimą“. Masinį užsidarymą lemia keli pagrindiniai veiksniai:

• Mažėjanti paklausa vežimams. Pramonės ir vartojimo apyvarta smuko, ypač vidaus logistikos segmente.

• Didėjančios sąnaudos. Lizingo įmokos, draudimas, servisas ir atsarginės dalys brangsta kartu su valiutos kursu ir infliacija.

• Degalų veiksnys. Nepaisant administracinio kainų ribojimo, dyzelinas išlieka vienu pagrindinių spaudimo pelningumui šaltinių.

• Mažėjančios vežimo kainos. Dėl konkurencijos dėl krovinių tarifai kai kuriuose regionuose sumažėjo 15–25 %.

• Skolos ir apyvartinių lėšų trūkumas. Užsakovai ilgina atsiskaitymo terminus, ypač mažmeninės prekybos ir pramonės maršrutuose.
  

Sektoriuje fiksuojamas domino efektas: įmonės, turinčios 5–20 sunkvežimių, nebeatlaiko kredito ir operacinės naštos, o didieji operatoriai perima atsilaisvinusias maršrutų nišas.

„Kas šeštas“ – ką reiškia šis skaičius

Prognozuojami „iki 15 %“ pasitraukiančių vežėjų iš esmės prilygsta vienam iš šešių rinkos dalyvių. Tačiau svarbu akcentuoti, kad ši proporcija taikoma tiems, kurie liko po jau įvykusio nuosmukio.

Pagal tą patį tyrimą ir sektoriaus asociacijų suvestines, per pirmąjį 2025 m. ketvirtį rinka jau neteko apie 20 % smulkių ir dalies vidutinių vežėjų. Tai reiškia, kad antroji banga gali dar labiau pagilinti struktūrinius pokyčius:

• Beveik išnyksta individualių ir smulkių vežėjų segmentas;
  
• Rinka koncentruojasi stambių logistikos holdingų rankose;
  
• Didėja transporto monopolizacijos rizika.
  

Sektoriaus nuogąstavimai: transporto trūkumas ir augančios kainos

Vieno regioninio vežėjų susivienijimo vykdomasis direktorius, kurį cituoja žiniasklaida, pažymi:
„Jeigu pasitrauks dar 10–15 % įmonių, kils ne tik tarifai, bet ir pristatymo terminai. Šiuo metu rinka laikosi ne dėl pelningumo, o iš inercijos.“

Ekspertai įspėja, kad masinis įmonių užsidarymas sukels transporto deficitą net esant stagnuojančiai paklausai – ypač eksportiniuose regionuose ir ilgesniuose maršrutuose.

Kas perims atsilaisvinusią nišą

Didieji logistikos operatoriai ir pramoninių grupių transporto padaliniai jau pradėjo perimti atsilaisvinusius maršrutus.
Tačiau kai kuriuose segmentuose (vietiniai pervežimai, nišiniai kroviniai, šaldytuvų transportas) deficitas gali būti ryškus.

Galimos pasekmės:

• Tarifų augimas iki 30–40 % iki 2026 metų;
  
• Silpnėjantys regioniniai rinkos židiniai, ypač už didmiesčių ribų;
  
• Sunkumai atnaujinant autoparką dėl sankcijų ir paralelinio importo apribojimų.

Kas laukia toliau

Ekonomistai perspėja, kad antroji vežėjų pasitraukimo banga gali sustiprinti sisteminius disbalansus – nuo statybinių medžiagų logistikos iki maisto pristatymo. Valstybinės paramos priemonės šiame sektoriuje kol kas lieka fragmentuotos ir taikomos tik pavieniui.

Jei valstybė nesikiš, rinka gali galutinai pereiti nuo konkurencinio modelio prie oligopolinio, kai tarifus ir paslaugų prieinamumą diktuos kelios didelės grupės.