SENT baudą gavo vežėjas, tačiau išlaidos priteistos iš užsakovo: ką nusprendė Lietuvos teismas

Lietuvos vežėjui Lenkijoje buvo skirta bauda dėl SENT procedūros pažeidimo: transporto priemonė su kontroliuojamu kroviniu neatvyko į Lenkijos muitinės patikrą. Formali pareiga įvykdyti procedūrą teko vežėjui. Tačiau Lietuvos teismas nusprendė, kad visas finansines pasekmes turi atlyginti vežimo užsakovas, nes būtent jis privalėjo informuoti apie būtinas procedūras.

Sprendime aiškiai atskiriamos dvi atsakomybės rūšys. Lenkijos institucijos gali skirti baudą vežėjui už SENT reikalavimų nevykdymą. Vėliau vežėjas gali reikalauti kompensacijos iš užsakovo, jeigu pažeidimas įvyko dėl nepateiktų instrukcijų arba neišsamios informacijos apie krovinį.

Apie šią bylą pranešė Lietuvos advokatų kontora “Solidus Lex”. Vežėjo interesams atstovavo advokatas ir transporto teisės specialistas Edvinas Bakanauskas. Publikacijoje nenurodyti bylos numeris, sprendimo data ir teismo pavadinimas, todėl kol kas prieinamas tik vienos iš šalių atstovo pateiktas bylos aprašymas, be viso teismo sprendimo teksto.

Kas įvyko

Vežėjas vykdė tarptautinį krovinio, kuriam buvo taikoma Lenkijos SENT sistema, pervežimą. Reiso metu transporto priemonė turėjo būti pristatyta Lenkijos muitinei patikrinti, tačiau tai nebuvo padaryta. Lenkijos institucijos skyrė vežėjui baudą.

Sumokėjusi baudą transporto bendrovė pareikalavo, kad užsakovas atlygintų patirtus nuostolius. Vežėjo pozicija buvo tokia: užsakovas nepateikė aiškios informacijos apie būtinybę atvykti į patikrą ir apie kitas su kroviniu susijusias procedūras.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Jis nusprendė, kad atsakomybė tenka abiem šalims: užsakovas nepateikė instrukcijų, o profesionalus vežėjas turėjo savarankiškai atidžiau išsiaiškinti taikomus reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakomybės paskirstymu nesutiko. Jis panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visiškai patenkino vežėjo reikalavimus. Iš užsakovo buvo priteista visa nuostolių suma, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

Tiksli baudos ir kompensacijos suma “Solidus Lex” publikacijoje nenurodyta.

Pagrindinė teismo išvada

Advokato pateiktame bylos aprašyme nurodoma, kad teismas rėmėsi tuo, jog užsakovas, laikomas siuntėju pagal CMR konvenciją, krovinio savybes žino geriau nei vežėjas. Todėl būtent užsakovas turi išsiaiškinti, kokios procedūros taikomos konkrečiai prekei ir pasirinktam maršrutui, o tada aiškiai apie jas informuoti vežėją.

Toks pareigų paskirstymas galioja ir tuomet, kai pačią techninę procedūrą pagal įstatymą turi atlikti vežėjas. Pavyzdžiui, jis gali būti įpareigotas užregistruoti tranzitinį vežimą SENT sistemoje, įjungti geografinės vietos duomenų perdavimą arba pristatyti transporto priemonę patikrai. Tačiau tam vežėjui reikia informacijos, kad konkrečiam kroviniui apskritai taikomi tokie reikalavimai.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į įrodymus. Vien užsakovo teiginio, kad vairuotojas “viską žinojo”, nepakanka. Instrukcijų perdavimas turi būti patvirtintas susirašinėjimu, transporto užsakymu, dokumentais, žinute dispečeriui arba kita objektyvia medžiaga.

Dar viena išvada susijusi su profesionalios transporto bendrovės atsakomybės ribomis. Teismo vertinimu, vežėjas neprivalo savarankiškai tirti kiekvienos jam tarptautiniam vežimui perduodamos prekės sudėties ir teisinio statuso. Tokia pareiga praktiškai būtų neįgyvendinama: vienam maršrutui gali būti taikomos kelių valstybių nacionalinės taisyklės, o registracijos būtinybė kartais priklauso nuo sudėties, medžiagos koncentracijos, krovinio kiekio ar konkretaus sandorio ypatumų.

Kas privalo registruoti krovinį SENT sistemoje

Čia prasideda ta dalis, kurioje lengva susipainioti.

Lenkijos SENT yra elektroninė tam tikrų kategorijų prekių vežimo kontrolės sistema. Joje registruojami vežimai, prasidedantys arba pasibaigiantys Lenkijoje, taip pat tranzitas per Lenkijos teritoriją. Be registracijos, sistema numato duomenų atnaujinimą ir transporto priemonės geografinės vietos perdavimą.

Už duomenų pateikimą atsakinga šalis priklauso nuo vežimo rūšies.

Kai prekės tiekiamos iš Lenkijos arba Lenkijos teritorijoje, pirminį pranešimą paprastai pateikia prekes siunčiantis subjektas. Kai prekės įvežamos iš kitos ES valstybės arba importuojamos, šią pareigą atlieka gavėjas. Vežėjas papildo pranešimą duomenimis apie transporto bendrovę, transporto priemonę, maršrutą ir geografinės vietos nustatymo įrenginį.

Gryno tranzito atveju, kai vežimas prasideda ir baigiasi už Lenkijos ribų, Lenkijos PUESC platforma visą pareigų, susijusių su SENT registracija, apimtį priskiria vežėjui.

Todėl teiginys, kad “už SENT visada atsako užsakovas”, būtų netikslus. Tranzito per Lenkiją atveju registraciją iš tiesų gali būti įpareigotas atlikti vežėjas.

Lietuvos teismas nagrinėjo kitą klausimą: kam galutinai tenka nuostoliai vežėjo ir užsakovo tarpusavio santykiuose, jeigu vežėjas nebuvo informuotas apie taikomą procedūrą.

Kodėl bauda vežėjui ir kompensacija iš užsakovo viena kitai neprieštarauja

Lenkijos administracinė institucija vertina, ar buvo laikomasi Lenkijos teisės aktų. Jeigu įstatymas reikalauja, kad vežėjas pateiktų pranešimą, įjungtų geografinės vietos perdavimą arba atvyktų į patikrą, sankcija skiriama vežėjui. Nuoroda į tai, kad klientas nepateikė informacijos, paprastai savaime nepanaikina administracinės atsakomybės.

Lietuvos civilinis teismas vertina šalių sutartinius santykius. Tokiu atveju taikoma CMR konvencija, reglamentuojanti tarptautinį krovinių vežimą keliais.

CMR konvencijos 11 straipsnyje nustatyta, kad siuntėjas iki krovinio perdavimo turi pridėti būtinus dokumentus ir pateikti vežėjui informaciją, reikalingą muitinės ir kitoms procedūroms atlikti. Vežėjas neprivalo tikrinti šių duomenų teisingumo ir išsamumo. Siuntėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl nepateiktų, neišsamių ar neteisingų dokumentų ir duomenų, išskyrus atvejus, kai žalą lėmė kalti vežėjo veiksmai.

Todėl Lenkijoje skirta bauda gali likti teisėta. Tuo pačiu metu užsakovas gali būti įpareigotas ją kompensuoti vežėjui pagal CMR konvencijos ir sutartinės atsakomybės taisykles.

Panašų ginčą Lietuvos teismai jau nagrinėjo

“Solidus Lex” aprašytas požiūris nėra naujas. 2021 metais Lietuvos teismai nagrinėjo panašią bylą tarp “Itella Logistics”, bendrovės “Etama” ir faktinio vežėjo “Magnum Iter”.

Tuomet iš Vokietijos į Lietuvą buvo vežama 1200 litrų litavimo skysčio. Krovinyje buvo etilo alkoholio, kurio faktinė koncentracija viršijo 50 proc., todėl tranzito per Lenkiją metu jis turėjo būti užregistruotas SENT sistemoje. Lenkijos institucijos faktiniam vežėjui skyrė 27 500 zlotų baudą, kuri reikalavimo pateikimo dieną sudarė 6 221,58 euro.

Užsakovas perdavė prekės kodą ir pavadinimą, tačiau nepateikė vežėjui saugos duomenų lapo su tikslia informacija apie cheminę sudėtį. Be to, susirašinėjime jis teigė, kad krovinio SENT sistemoje registruoti nereikia. Lietuvos teismas nusprendė, kad vien prekės kodo ir ADR klasės nurodymo nepakako: registracijos pareiga priklausė nuo etanolio koncentracijos, kurios vežėjas nežinojo.

Kauno apylinkės teismas iš užsakovo priteisė sumokėtos baudos sumą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2021 metų gruodį Kauno apygardos teismas paliko šį sprendimą nepakeistą.

Tai buvo atskira byla, tiesiogiai nesusijusi su nauja “Solidus Lex” publikacija. Tačiau teismų logika sutampa: užsakovas atsako už informacijos apie krovinio savybes ir su juo susijusias procedūras išsamumą.

Ką šis sprendimas keičia vežėjams

Nauja Lietuvos teismo pozicija suteikia vežėjams papildomą argumentą ginčuose dėl SENT baudų. Vien tai, kad sankcija paskirta transporto bendrovei, dar nereiškia, kad ji galutinai turės padengti išlaidas savo lėšomis.

Reikalavimo perspektyvos priklauso nuo dokumentų. Reikšmę turi transporto užsakymas, krovinio aprašymas, CN kodas, saugos duomenų lapas, elektroninis susirašinėjimas, perduotas SENT numeris, instrukcijos dispečeriui ir vairuotojui, taip pat patvirtinimas, kad buvo gautas kvietimas atvykti į patikrą.

Užsakovui nuoroda į profesionalų vežėjo statusą gali būti silpna gynyba. Jeigu procedūros būtinybė priklausė nuo informacijos, kurią turėjo krovinio savininkas arba gavėjas, teismas gali pripažinti atsakingu būtent jį.

Vežėjui šis sprendimas taip pat nesuteikia automatinės apsaugos. Lenkijoje nustatytos pareigos išlieka. Jeigu transporto bendrovė gavo visus duomenis, žinojo apie registraciją ar patikrą ir neįvykdė instrukcijos, pagrindas išieškoti nuostolius iš užsakovo gali išnykti.

Yra ir dar vienas apribojimas. Konkretaus Lietuvos apygardos teismo sprendimas nenustato privalomos taisyklės visiems būsimiems ginčams. Kiekvienas teismas vertins sutartį, maršrutą, informaciją apie krovinį ir šalių susirašinėjimą. Kadangi naujos bylos numeris kol kas nepaskelbtas, neįmanoma patikrinti, kokie konkretūs įrodymai tapo lemiami.

Pirminis šaltinis: advokatų kontoros “Solidus Lex” publikacija apie laimėtą ginčą.