„Žaliosios“ vilkikų vilkikės, cigarečių balionai ir nesibaigiančios eilės: kuo gyveno logistika praėjusią savaitę

Aiškinamės, kodėl Vokietijos vežėjai neskuba rinktis elektrinių vilkikų, kokį „siurprizą“ muitinė ruošia 2026 metams ir kodėl Lietuvos dangus vėl tapo ekstremalios situacijos zona. Kol vieni diskutuoja apie „žalią“ ateitį, kiti stovi po 36 valandas pasienyje su Ukraina arba žvalgosi į dangų virš Lietuvos, ieškodami meteorologinių balionų su kontrabanda.

Elektriniai vilkikai – meilė iš išskaičiavimo

Vokietija šią savaitę pateikė įdomią DSLV ir dena statistiką (paskelbta 15.12). Pasirodo, 54% Vokietijos transporto įmonių planuoja investuoti į ZEV vilkikus (transporto priemones su nulinėmis išmetamosiomis dujomis) per artimiausius 7 metus. Tačiau neskubėkite ploti jų ekologiniam sąmoningumui.

Ką sako skaičiai:

• Pagrindinis variklis: atleidimas nuo kelių mokesčio (Lkw-Maut). Verslas šį veiksnį įvertino 2,3 iš 3 pagal svarbos skalę.
• Pagrindiniai stabdžiai: kosminė transporto priemonių kaina (2,61/3) ir infrastruktūros trūkumas (2,52/3).
• Kainos klausimas: vežėjai pasirengę mokėti už įkrovimą depuose ne daugiau kaip 0,28 EUR/kWh. Viešas įkrovimas už 0,35 EUR/kWh jau atrodo abejotina idėja.

Rinka akivaizdžiai sluoksniuojasi. Dideli tinklai su savo bazėmis ir elektros tiekimo sutartimis atsiplėš. Kitiems lieka arba laukti, kol įkrovimo stotelės išaugs kaip grybai po lietaus, arba žvalgytis į HVO100. Beje, 56% įmonių jau mato šiame kure realų būdą mažinti išmetimus čia ir dabar, nekeičiant parko. Kol kas elektrinis vilkikas – veikiau priemonė optimizuoti mokesčius ir rinkliavas, o ne „planetos gelbėjimas“.

Muitinė ICS2: skaitmeninis šlagbaumas, kuris neatsidarys be slaptažodžio

Jei galvojote, kad muitinės rūpesčiai – tai tik apie KN kodus, gruodžio 16 dieną IRU priminė: pasaulis pereina prie ICS2. Ir tai tas atvejis, kai techninė klaida biure virsta spūstimi pasienyje.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. dalis šalių, įskaitant Lietuvą, išjungia senąją sistemą ICS1. Įvežimui arba tranzitui dabar privaloma ENS deklaracija per ICS2.

Svarbūs niuansai:

• Antroje bangoje (nuo 2026 m. birželio 1 d.) prie sistemos prisijungs Lenkija, Latvija ir Rumunija.
• Iki kitų metų pabaigos veiks „single filing“ logika, kai visus duomenis vienoje deklaracijoje turi pateikti viena šalis.
• Galimybė pateikti duomenis dalimis („multiple filing“) atsiras tik antroje 2026 metų pusėje.

Kodėl tai gali būti problema? Bet kokia „skylė“ siuntos duomenyse ir vilkikas stovi. Kaltas bus ne vairuotojas, o grandinė „ekspeditorius – klientas“. Sprendimas atrodo kiek žalias dėl to, kad pirmą pusmetį nebus atskiro duomenų pateikimo mechanizmo.

Lygiagrečiai Briuselyje pristatytas Automotive Package – politinis dokumentas, kuris švelniai, bet sistemiškai spaudžia krovinių savininkus. ES perkelia klimato reikalavimus krovinių savininkams, o šie per konkursus ir sutartis verčia vežėjus atnaujinti parką net be tiesioginio įstatymo, nes klientams taip pat reikia uždaryti savo ESG atskaitomybę.

Sienos ir „balioninė pašto“ logistika iš Baltarusijos

Lenkijos ir Ukrainos pasienyje situacija iki gruodžio 21 d. tapo itin nemaloni.

Pagal granica.gov.pl duomenis, laukimo laikas išvykstant iš Lenkijos krovininiams automobiliams virš 7,5 t muša rekordus:

• Dorohusk: 36 valandos
• Korczowa: 34 valandos
• Medyka: 20 valandų

Tai jau ne tik sezoniškumas. Tai veiksnys, kuris griauna pamainų planavimą ir verčia vežėjus mokėti baudas už praleistus laiko langus. Transporto priemonės apyvarta brangsta, o logistikų nervai neatlaiko.

Lietuvoje situacija primena šnipų trilerį. Cigarečių kontrabanda per meteorologinius balionus su GPS sekimo įrenginiais privertė valdžią įvesti ekstremaliąją situaciją. Kaip praneša AP, jau sulaikytas 21 asmuo, konfiskuota ryšio slopinimo įranga.

Tai reiškia, kad Lietuvos siena taps dar „lėtesnė“. Jėgos struktūros reikalauja plėsti sankcijas Baltarusijai ir stiprinti patikras. „Laikinos“ saugumo priemonės turi nemalonų įprotį tapti nuolatinėmis.

Ekonomika: solidarumo koridoriai skaičiais

Pabaigai – šiek tiek makroekonomikos iš Europos Komisijos (18.12). Solidarity Lanes išlieka Ukrainos prekybos „skeletu“. Lapkritį per juos praėjo apie 70% viso Ukrainos importo. Bendra prekybos vertė šiais keliais nuo 2022 m. gegužės pasiekė 252 mlrd. EUR.

Tai paaiškina, kodėl eilės pasienyje – ilgam. Krovinių srautai persitvarkė iš esmės, o Lenkijos ir Rumunijos kelių infrastruktūra paprasčiausiai nebuvo pasiruošusi tokiam krūviui 24/7 režimu.