95 kodas ne už kalnų

Iki 2014 m. rugsėjo 10 dienos visi tarptautinių gabenimų vairuotojai privalės turėti žymą vairuotojo pažymėjime, taip vadinamąjį 95 kodą. Vairavimo mokyklų atstovai teigia, kad norinčiųjų mokytis daugėja, o kursus lanko ne tik vairuotojai iš Lietuvos, bet ir užsienio. Verta paminėti, kad pradinės profesinės kvalifikacijos egzaminai vykstas tik lietuvių kalba, o testus vairavimo mokyklose užsieniečiams verčia patys dėstytojai. Egzaminavimas taip pat vyksta tik lietuvių kalba.

Problemos nėra?

„Linavos“ mokymo centro direktorius Osvaldas Manikas sako, kad vairuotojams iš trečiųjų šalių kartais tenka susidurti su problemomis dėl 95 kodo gavimo. Nors kvalifikacijos įgijimas yra vairuotojų rūpestis, tačiau tai tampa ir vežėjų galvos skausmu. Vežėjai tikina, kad vairuotojų tikrai nepakanka, todėl samdo juos iš užsienio. Per penkis 2013 metų mėnesius buvo išduoti 1435 leidimai užsieniečiams, norintiems dirbti tarptautinių krovinių vežimo vairuotojais, 141 leidimu dirbti daugiau negu praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Visiems įdarbintiems užsieniečiams taip pat reikės įgyti vairuotojų profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimus.

Anot O. Maniko, testavimo klausimai sudaryti tik lietuvių kalba. „Su periodiniu mokymu didelių problemų nėra. „Vairuotojai, kurie įgijo C kategoriją iki 2009 metų rugsėjo 10 dienos testus sprendžia mokymo įstaigoje. Ten jiems juos gali išversti. Pradinio mokymo vertinimas atliekamas profesinių kompetencijų vertinimo centruose, patvirtintų Švietimo ministerijoje. Ten jau visai kita situacija. Nėra kalbos apie vertėjo dalyvavimą, tačiau lyg ir nedraudžiama. Tai nėra įteisinta,“ – pasakoja jis.

Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Darius Lesickas sako, kad egzaminai tikrai yra laikomi tik lietuvių kalba ir pabrėžia, kad iki šiol nebuvo poreikio egzaminuoti kitomis kalbomis. „Tai ne problema ir jeigu reikės klausimus sudarysime kita kalba. Visada bandoma ieškoti problemų, kurių nėra. Čia poros valandų darbas,” – teigia jis.

Norinčiųjų mokytis daugėja

Vairavimo mokyklos „Draiveris” Mokymo skyriaus vadovė Aušra Juknienė sako, kad norinčių gauti 95 kodą daugėja. „Didelės įmonės, kuriose dirba daug vairuotojų, siunčia juos mokytis. Norima ramiai viską sutvarkyti, kad ateityje nebūtų problemų. Žmonės mokosi ir rimtai žiūri į šiuos dalykus,“ – sako ji.

95 kodas – pradinė profesinė kvalifikacija arba kvalifikacijos tobulinimo periodiniai mokymai kroviniams ir/arba keleiviams vežti. Skaičius „95“ su atitinkama data įrašomas vairuotojo pažymėjime ties atitinkama kategorija (C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE) 12 stulpelyje.

Transporto atstovai pažymi, kad mokymai pagal minėtą kodą ne visada yra kokybiški. Anot jų, ne visos mokyklos rimtai žiūri į mokymo strategiją. Šiuo metu mokymo įstaigos prižiūrimos iki to momento, kai gauna licenciją vykdyti profesinį mokymą.

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamentoProfesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vedėjas Mečislavas Griškevičius pasakoja, kad mokymo įstaigų teigimu, kokybiškam vairuotojų profesiniam mokymui trūksta centralizuotai parengtos mokymo/mokymosi medžiagos bei parengtų mokymo instruktorių. Šiuo metu vykdomas projektas finansuojamas ES lėšomis. Jame bus parengta mokymo-mokymosi medžiaga vairuotojų profesinio mokymo programoms.

Klausimus išverčia dėstytojai

Visiems C1, C1E, C, CE kategorijų vairuotojams, norintiems gabenti krovinius ir įgijusiems vairavimo teisę po 2009 m. rugsėjo 10 dienos privaloma įgyti pradinę profesinę kvalifikaciją ir vėliau kas 5 metus atnaujinti žinias/kvalifikaciją specialiuose periodinių mokymų kursuose.

Pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimo kursų programą sudaro 140 akademinių valandų teorijos mokymo kursas ir 10 akademinių valandų praktinio vairavimo. Po to reikia išlaikyti kvalifikacijos egzaminą. A. Juknienė sako, kad naujieji vairuotojai, įgyjantys kategorijas tuo pačiu metu mokosi ir pradinės mokymo kvalifikacijos. „Kitaip jie negalėtų įsidarbinti. Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja, kad tas kodas būtų įgytas. Tiems, kurie jo neturės gresia didžiulės baudos. Kam jiems tos problemos? “ – pasakoja A. Juknienė.

Ji patvirtina, kad pradinės kvalifikacijos egzaminas vyksta tik lietuvių kalba: „Jeigu žmonės kursus ir išklausytų, pavyzdžiui rusiškai, tai gal būt galėtų samdyti vertėją. Jiems būtų problema su egzaminais. Taip yra, nes valstybinė kalba yra lietuvių“.

Įgijusiems vairuotojo pažymėjimą iki 2009 m. rugsėjo 10 dienos vadovaujantis ES direktyvų reikalavimais reikės atnaujinti žinias išklausius specialius 35 valandų kursus ir įgyti vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimus. A. Juknienė pasakoja, kad tiems, kuriems reikia tik patvirtinti kvalifikaciją reikia lankyti kursus ir išlaikyti kvalifikacijos testus. Kvalifikacijos egzamino nėra. „ Testai yra lietuvių kalba. Mes į tai žiūrime geranoriškai ir dėstytojai išverčia klausimus. Esame pasidarę testų rusų kalba. Formuojame atskiras grupes – rusakalbiams ir lietuviams,“ – sako ji.

Daugėja ir mokyklų

Šiuo metu licencijas vykdyti vairuotojų profesinį mokymą turi 28 mokymo įstaigos. Iki 2013 m. licencijas turėjo – 24. Šiuo metu gauti licencijas siekia 6 įstaigos.

Licencijų išdavimą reglamentuoja Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklės, patvirtintos LR vyriausybės. Norintis gauti licenciją turi atitikti šiuos reikalavimus ir privalo turėti:

1. profesijos mokytojus arba kandidatus į profesijos mokytojus, atitinkančius formaliojo profesinio mokymo programose ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytus reikalavimus; fizinis asmuo turi atitikti profesijos mokytojui keliamus reikalavimus, nustatytus mokymo programose ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme;

2. teorinio ir praktinio mokymo vietas, atitinkančias numatomą mokyti mokinių skaičių, mokymo programose ir teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Teoriniam ir praktiniam mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai turi atitikti numatomą mokinių skaičių ir mokymo programoje nustatytus reikalavimus;

3. mokymo patalpas, aprūpintas materialiaisiais ištekliais.