Ateityje keisis Europos mokamų kelių koncepcija?

Gruodžio 4 d. ateityje gali tapti svarbia data vežėjams. Būtent šią dieną Europos Komisijoje buvo svarstomos ateities mokamų kelių perspektyvos, vizijos ir galimi pasikeitimai, kurie neišvengiamai palies visus besinaudojančius keliais.

Tiesa, panašu, kad kelti mokesčių niekas nežada, atvirkščiai, bus ieškoma galimybių dirbti efektyviau. Apie tai kas vyko Europos Komisijoje gruodžio 4 d. ir ko galima tikėtis ateityje, mintimis pasidalino Transporto atašė Lietuvos Nuolatinėje atstovybėje ES Nerijus Kaučikas.

Ko laukti ateityje?

N. Kaučikas akcentuoja, kad kol kas nėra priiminėjami kažkokie sprendimai ar brėžiamos ateities gairės. Daugiau kalbama apie pačias idėjas: „šiandien Europos Komisija (toliau – EK) neformuluoja gairių, o pateikia politikos idėjas, kurias siekia aptarti su plačiu suinteresuotų sektoriaus veikėjų ratu.“

Pagrindinės priežastys, kodėl reikia mastyti apie naują apmokestinamų kelių koncepciją yra ateityje sumažėsiančios finansinės įplaukos: „Pirma, krizė suvaržė šalių biudžetus ir kelių transporto infrastruktūros finansavimui investicijos iš biudžetų ženkliai sumenko. Horizonte nesimato, kad viešų lėšų padaugės. Taigi klausimas – kaip surasti pakankamus kelių transporto finansavimo šaltinius? Antras dalykas – perspektyvoje didėjant energijos efektyvumui ir alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms, pajamos iš akcizo mokesčio, kuriuo yra apmokestintas naftos pagrindu išgaunamas kuras, mažės. Taigi, biudžeto pajamos, skirtos kelių transporto infrastruktūrai plėtoti ir prižiūrėti, vėlgi mažės. Atitinkamai, tenka ieškoti alternatyvų ilgalaikėje perspektyvoje, kad sukurta Europoje kelių transporto infrastruktūra ir tinklas nenusidėvėtų dėl nepakankamo finansavimo. Arba kaip sakė EP Transporto komiteto vicepirmininkas D.Riquet, visuomenės turi apsispręsti – jeigu nori turėti gerus kelius, turi būti pasiruošusios už tai mokėti. Ir tai yra svarbūs politiniai sprendimai, kuriuos reikia padaryti.“

Kaip ateityje galėtų keistis kelių mokesčiai? Buvo svarstomos įvairios alternatyvos: „Viena iš alternatyvų – infrastruktūros naudotojo mokestis, kuriuose atsispindėtų „realus“ pasinaudojimas infrastruktūra bei grūsčių ir taršos sukelti kaštai, pastarieji vadinami išoriniai kaštai, o iniciatyva apibūdinama kaip „išorinių kaštų įtraukimas/internalizavimas“. Šis mokestis, kartu su privataus kapitalo pritraukimu (PPP) į infrastruktūros projektų plėtrą ir būtų tas instrumentas, kuriuo būtų sprendžiama kelių transporto infrastruktūros priežiūros finansavimo ir naujos infrastruktūros plėtimo finansavimo problema. Žinoma, surinkus šį mokestį, būtina sąlyga – pajamų iš šio mokesčio nukreipimas arba rezervavimas tiesiai į kelių transporto infrastruktūros finansavimą.“

Taip pat akcentuota turbūt didžiausias nepatogumas šiuo metu mokantiems už kelius, tai skirtingos elektroninės pinigų surinkimo sistemos. „Kita praktinė problema su kelių mokesčių sistema Europoje – skirtingos ES šalys taiko skirtingas elektronines rinkliavų už kelius surinkimo sistemas, kurios taikomos komercinėms krovininių gabenimo transporto priemonėms. Vilkikų vairuotojams tenka panaudoti kelis elektroninius prietaisus arba sustoti prie daugybės šlagbaumų, norint susimokėti rinkliavas. EK būtent čia mato galimybę pagerinti situaciją ir sukurti europinę pridėtinę vertę.“ – teigia N. Kaučikas. Taigi ateityje galima laukti pasikeitimų šioje srityje ir tikėtis, kad vilkikų vairuotojais nebebus aprūpinti skirtingais prietaisais, o ir pačios procedūros visoje Europoje taps identiškos ir vienodos.

Kitas svarbus aspektas, paliesiantis daugumą Europos gyventojų ir galbūt sumažinsiąs vežėjų naštą – lengvųjų automobilių apmokestinimas. Galima kalbėti kaip tik norime, bet šios transporto priemonės taip pat teršia orą, nors ir ne taip smarkiai kaip vilkikai. Bet kokiu atveju principas: teršėjas – moka, šiuo metu yra šiek tiek iškreiptas. Apie galimą lengvųjų automobilių apmokestinimą užsimena ir N. Kaučikas: „EK šiandien atsargiai kalba apie privalomą lengvųjų automobilių apmokestinimą. Vis dėlto, jeigu EK rimtai ateityje svarstys tokią galimybę, tai viena iš galimybių – įtvirtinti tam tikrus principus ES lygiu, kuriais reikės vadovautis nustatant mokesčius lengviesiems automobiliams, pačių mokesčių įvedimo galimybę paliekant nuspręsti Valstybėms narėms. Tie principai: skaidrumas, nediskriminacija ir surinktų lėšų panaudojimas transporto problemoms spręsti. Tikslas – vairuotojai turi aiškiai žinoti, už ką moka ir būti tikri, kad jų mokami pinigai skiriami konkrečių problemų sprendimui.“

Ar gyvensime geriau?

Kadangi šiai dienai pasiūlymai tėra diskusijų lygyje ir nėra įtvirtinti teisiniais aktais, kalbėti apie realią naudą yra sunku. Bet kokiu atveju, visi pasisakę ekspertai užsiminė, kad naujoji tvarka turi būti naudinga besinaudojantiems keliais: „Dauguma pasiūlymų siekia vieno paprasto tikslo – kad ES šalyse būtų sukurta pačius piliečius tenkinanti kelių transporto infrastruktūra ir kad nepakankamas finansavimas nesugadintų jau dabar pasiektos kokybės. Renginyje absoliuti dauguma kalbėjusių suinteresuotų veikėjų pritarė principui, kad svarstant naujus kelių mokesčių principus, neturi būti bendros mokesčių naštos padidėjimo. Tai reiškia, kad praktiškai turėtų įvykti bendras vairuotojų mokamų mokesčių perskirstymas, bet ne jų padidėjimas. Taip pat sektoriaus atstovai vienbalsiai pabrėžė, jog būtina užtikrinti, kad pajamos iš mokesčių turi būti nukreipiamos arba rezervuotos tiesiai į kelių transporto infrastruktūros finansavimą. Šiandienos Lietuvos kontekste tai atitiktų iniciatyvą grąžinti surenkamo akcizo mokesčio lygį į kelių fondą, ko pasekmė būtų mažiau duobių ir geriau prižiūrimi keliai.“

Ar laimės vežėjai?

Suvienodintos techninės mokesčių sistemų sąlygos Europos Sąjungoje būtų svarbi paspirtis Lietuvos vežėjams, konkurencingiems šioje rinkoje. Šiandien vilkikų vairuotojams tenka panaudoti kelis elektroninius prietaisus arba sustoti prie daugybės šlagbaumų, norint susimokėti rinkliavas. Būtų taupomas laikas, o laikas kaip žinia – pinigai.

Dar svarbu paminėti, kad bet kokia EK iniciatyva kelių mokesčių srityje bus teikiama kartu su iniciatyvomis atverti plačiau ES vidaus kelių transporto rinką, tarp kurių – ir kabotažo operacijų ribojimų laipsniškas naikinimas. Ši iniciatyva kartu su harmonizuotomis elektroninių rinkliavų sistemos neabejotinai palengvins Lietuvos vežėjų veiklos sąlygas ES.