Pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas 5,1 proc. krovinių srauto augimas tarp Europos ir Muitų sąjungų, jei lygintume jį su analogišku praėjusių metų ketvirčiu. Buvo skaičiuojami geležinkelių, kelių, vandens ir oro transporto srautai.
Iš viso buvo pervežta 82 mln. tonų krovinių. Džiugina ir tai, kad didėja ir importas ir eksportas ir šias dvi didžiules rinkas. Tai pakankamai geras ženklas, kuris leidžia tikėtis, kad Europos ir Rusijos ekonomikos šiuo metu yra pakankamai stabilios.
Didžiausią dalį krovinių pergabeno jūrų transportas (67 mln. t., 81,65 proc. visų krovinių). Tuo pačiu transportu buvo eksportuota 65,2 mln. t. krovinių. Tiesa, gana didelė šio eksporto dalį sudarė gamtiniai ištekliai. Šiame transporto sektoriuje padidėjo krovinių judėjimas 7 proc. Oro transportu gabenta 18 proc., geležinkeliais 4,6 proc., o kelių transportu 0,2 proc. mažiau.
Belieka pasidžiaugti, kad kelių transporto srautai tarp rytų ir vakarų iš esmės liko nepakitę.
| Transporto tipas | 2012 m. pirmasis ketvirtis | 2013 m. pirmasis ketvirtis |
| Oro | 33 959 | 27 861 |
| Geležinkelių | 8 711 608 | 8 311 481 |
| Kelių | 6 781 728 | 6 771 545 |
| Vandens | 62 822 023 | 67 218 457 |
Gana žymiai krovinių apimtys mažėjo tarp Muitų sąjungos ir Olandijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Tuo metu Muitų sąjungos prekyba su Italija, Lenkija, Suomija, Belgija ir Ispanija augo. Lietuvos rodikliai taip pat neprasti. Fiksuotas 10,5 proc. augimas.
| Šalis | 2012 m. pirmasis ketvirtis | 2013 m. pirmasis ketvirtis | Skirtumas proc. | Rinkos dalis proc. |
| Olandija | 10 117 897 | 9 431 231 | -6,8 | 12 |
| Vokietija | 9 988 714 | 8 883 269 | -11,1 | 11 |
| Italija | 7 284 618 | 8 349 574 | +14,6 | 10 |
| Prancūzija | 7 809 329 | 8 027 256 | +2,8 | 10 |
| Didžioji Britanija | 7 278 699 | 6 865 648 | -5,7 | 8 |
| Suomija | 5 867 160 | 6 504 546 | +10,9 | 8 |
| Lenkija | 5 012 409 | 6 360 627 | +26,9 | 8 |
| Ispanija | 4 369 778 | 5 293 856 | +21,1 | 6 |
| Belgija | 3 026 058 | 4 462 991 | +47,5 | 5 |
| Lietuva | 3 626 837 | 4 007 073 | +10,5 | 5 |
Parengta pagal Eurostato ir TELS duomenis.
Analizė
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.
2026-09-21
Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.
2026-09-17
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras