Bendros krovinių registracijos i.VAZ sistemoje patikros keliuose rezultatai – tikrinusių institucijų atsiliepimai (II)

Gegužės 22 – 28 d. konsoliduotos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Policijos ir Muitinės departamentų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų pajėgos visoje šalyje vykdė intensyvias krovinių gabentojų patikras keliuose. Jų metu minėtų institucijų atstovai tikrino, ar kroviniai gabenami laikantis taisyklių. Pažymėtina, kad didžiausias dėmesys šiame kontekste skiriamas informacijai iš VMI apie važtaraščių duomenų registravimą i.VAZ sistemoje. Tačiau aktualu sužinoti ir kitų institucijų darbo rezultatus.

Kaip CargoNews.lt informavo Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Šarūnas Ramanauskas, aptariamame patikrinime muitinės uždavinys buvo pasirinktinai sustabdyti mašiną ir keliančius klausimų dokumentus perduoti VMI tikrinimui. Todėl rezultatų, kuriuos galėtų pateikti žiniasklaidai, institucija neturi.

Lietuvos kelių policijos tarnyba pažymėjo, kad buvo organizuotos dvi prevencinės patikros (gegužės 26 d. ir birželio 16 d.), kuriose dalyvavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai kartu su VMI atstovais. Pirmuoju atveju Kelių policijos pareigūnai išaiškino šešis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių vienas vairuotojas neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Antruoju – įkliuvo du neblaivūs vairuotojai.

Kitų patikroje dalyvavusių tarnybų komentarai buvo platesni ir informatyvesni.

VKTI pozicija

Kaip CargoNews.lt pranešė Valstybinė kelių transporto inspekcija, bendros kontrolės su VMI metu buvo patikrintos 59 transporto priemonės ir nustatyti 35 pažeidimai, dėl kurių surašyta 11 administracinių nusižengimų protokolų.

Nustatyti pažeidimai buvo tokie: techninės būklės trūkumai, vairavimo ir poilsio režimo pažeidimai, tachografų neatitiktis nustatytiems reikalavimams, važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio; privalomų kelionės dokumentų (licencijos kopija, krovinio važtaraštis) nepateikimas.

Tuo pat metu VKTI negalėjo pateikti lyginamosios patikros rezultatų analizės, nes tai buvo pirma bendra kontrolės operacija su VMI. Tačiau, vertindama bendrą pažeidimų statistiką, inspekcija pastebi, kad situacija išlieka nepakitusi.

Vairuotojai dažniausiai nekomentuoja, kodėl daro pažeidimus, arba sako, kad:

• nematė, nepastebėjo, nepatikrino, kad vairuoja techniškai netvarkingą transporto priemonę;
• netikrina techninės būklės prieš kiekvieną reisą; nėra tokio reikalavimo įmonėje; tam didelės reikšmės neteikiama; įmonės atstovas, atsakingas už vežimo veiklą, nepakankamai šią sritį kontroliuoja, o vairuotojai turi mažai patirties;
• pamiršo, kad baigiasi tachografo metrologinė patikra, nes yra skubesnių kasdienių darbų;
• nežino, kad reikia važtaraščio, kai veža fizinis asmuo;
• nežino, kad reikia turėti licencijos kopiją ir neužtenka tik kompetenciją patvirtinančio pažymėjimo;
• vadovas nepasirūpino, kad būtų sumokėtas transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis;
• negali pateikti duomenų apie savo veiklą, nes nemoka naudotis tachografo rankinio įvedimo mechanizmu ir suvesti duomenų apie savo veiklą į vairuotojo kortelę;
• viršijo vairavimo be pertraukos laiką, nes pamiršo pažymėti jį tachografe.

Įvertinusi aptiktus pažeidimus, VKTI galvoja, kad dauguma jų nebuvo tyčiniai – daugiausia padaryti dėl nežinojimo (informacijos trūkumo). Todėl inspekcija mano, kad turėtų teikti verslui daugiau metodinės pagalbos, konsultacijų, išaiškinimų. Savo ruožtu įmonių vadovams reikėtų daugiau dėmesio skirti vairuotojų mokymui ir transporto priemonių techninės būklės atitikčiai nustatytiems reikalavimams.

Tiesą pasakius, toks geranoriškas VKTI tikėjimas pažeidėjų paaiškinimais, kartais primenančiais vaikiškus pasiteisinimus, kiek nustebino, nes inspekcija, greičiausiai, turėjo galimybę griežčiau pažiūrėti į kaltininkus (ypač įmonių vadovus) sankcijų prasme. Kita vertus, galbūt, VKTI supranta, kad šiuo metu vežėjams ir taip yra sunku, tad griežtai bausti juos už sąlyginai nereikšmingus nusižengimus (ypač jeigu jie nėra pastovūs) būtų per žiauru.

VMVT atsiliepimas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), CargoNews.lt prašymu, pateikė tokį atsakymą: „VMVT pareigūnai patikrino 115 transporto priemonių, gabenusių maisto produktus, iš jų 14 transporto priemonių nustatyti pažeidimai“ (t.y. pažeidėjų buvo apie 12 proc.). Daugiausia nustatyta personalo reikalavimų pažeidimų (9 atvejai, kai vairuotojai neturėjo sveikatos ir higienos įgūdžių pažymėjimo). Keturi vairuotojai nepateikė maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo. Dar keturiais atvejais maisto produktų transportavimo metu nebuvo užtikrintas tinkamas temperatūros režimas (dviem atvejais produktai buvo gabenami apskritai be šaldymo įrangos). Tik vienos patikros metu produktai buvo neženklinti ir jiems nebuvo pateikti lydintys dokumentai.

Tuo pat metu VMVT kaip ir VKTI pažymėjo, kad lyginamoji patikrų analizė neįmanoma, nes būtent toks specialus patikrinimas organizuotas pirmą kartą. Tačiau kiekvienais metais VMVT vykdo transporto priemonių kontrolę keliuose su muitinės pareigūnais. Pavyzdžiui, 2016 m. atlikta daugiau kaip 560 tikrinimų keliuose, iš jų 5 proc. patikrinimų metu nustatyti pažeidimai. Dažniausiai pasitaikantys nusižengimai – neužtikrinama tinkama maisto produktų gabenimo temperatūra ir personalo higiena.

Paaiškinimų iš pažeidėjų pusės būna įvairių. Pavyzdžiui, jei  nustatomi šaldymo įrangos gedimai, aiškinama, kad  įranga veikė gerai ir sugedo tik prieš pat patikrinimą. Tačiau dažniausiai situacijas bandoma pateisinti nežinojimu, užmaršumu ir panašiai.

Už maisto tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą atsakingos maisto tvarkymo įmonės, ir jose privalo būti įdiegtos efektyvios savikontrolės programos, kurios užtikrintų, kad visais maisto tvarkymo etapais (taip pat ir transportavimo metu) visa įranga veiktų tinkamai, o personalas turėtų pakankamai žinių ir įgūdžių, reikalingų tinkamai vykdyti jų funkcijas. VMVT maisto tvarkymo subjektus konsultuoja bei mokina, kam ir ateityje žada skirti daug dėmesio, o poveikio priemones taiko kaip kraštutinę priemonę. Ir reikia pažymėti, kad nusižengimų statistika nuteikia optimistiškai.

Apibendrinant, galima teigti, kad bendros kelių institucijų patikros keliuose yra efektyvi priemonė, ne tik turinti prevencinį poveikį (skatina vairuotojų ir įmonių vadovų atsakingumą), bet ir atskleidžianti vežėjų darbo trūkumus. Kas įdomu, pastarieji neretai (bent jau kaip aiškina pažeidėjai, kuriais tikrintojai linkę tikėti) susiję su nežinojimu, užmaršumu ir panašiai. Todėl kontroliuojančios institucijos ketina dar labiau pagerinti savo informacines, konsultacines bei kitokias paslaugas, kartu laukdamos iš vežėjų didesnio domėjimosi nustatytomis taisyklėmis ir jų vykdymo galimybėmis bei teisinio tvarkingumo, nes kontrolės veiksmų ir sankcijų niekas atsisakyti neketina.