CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

Tą pačią savaitę Vokietijoje sunkvežimis be vairuotojo kabinos pradėjo vežti Lidl prekes viešuoju keliu, Lietuva pranešė, kad apie 70% prašymų išduoti vairuotojo liudijimą jau nagrinėjami automatiškai, o Eurostat užfiksavo ketvirtus metus iš eilės mažėjančią ES geležinkelių krovinių vežimo apimtį. IAA Transportation parodoje Kinijos sunkvežimių gamintojai parodė, kad ruošiasi rimtesnei konkurencijai Europoje. Atskiros operacijos ir taisyklės keičiasi greitai, o didieji Europos transporto politikos tikslai juda gerokai lėčiau.

e-TOLL: dėl priekabos lengvajam automobiliui mokėti nebereikia

Lenkijos dokumentuose vartojama santrumpa DMC, tai yra “dopuszczalna masa całkowita”. Paprastai tariant, tai dokumentuose nurodyta leidžiamoji maksimali transporto priemonės masė. Nuo rugsėjo 21 d. automobilis arba furgonas, kurio DMC neviršija 3,5 t, atleidžiamas nuo e-TOLL net tada, kai kartu su priekaba viso sąstato leidžiamoji masė viršija 3,5 t.

Furgonui, kurio DMC yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba e-TOLL nebereikia. Sunkvežimis, kurio DMC yra 4,2 t, ir toliau moka, nesvarbu, ar jis važiuoja su priekaba. Šiai kategorijai dabar vertinamas pats automobilis; priekabos masė lengvojo automobilio į e-TOLL sistemą nebeperkelia.

Lenkijos mokesčių administracija praneša, kad transporto priemonių, kurioms po įstatymo pakeitimo elektroninis mokestis nebetaikomas, duomenys bus pašalinti iš e-TOLL registro. Jei sąskaitoje liko pinigų, savininkas per šešis mėnesius gali pateikti prašymą juos grąžinti. Vėliau nepanaudotas likutis bus pervestas į Nacionalinį kelių fondą. Pakeitimas galioja nuo rugsėjo 21 d.

Vokietija automatizuoja reisą, Lietuva – dokumentų tvarkymą

Vokietijos Edermünde Lidl ir Švedijos bendrovė Einride paleido elektrinį sunkvežimį be vairuotojo kabinos tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės. Transporto priemonė važiuoja viešuoju keliu, projektas truks keturis mėnesius ir vykdomas gavus oficialų Vokietijos federalinės motorinio transporto tarnybos KBA leidimą.

Sunkvežimis gali vežti 15 europalečių ir atlikti iki trijų reisų per dieną. Per keturis mėnesius partneriai planuoja pervežti daugiau kaip 3 tūkst. palečių. Sunkvežimis jau įtrauktas į įprastą parduotuvės tiekimą: jis turi nustatytą maršrutą, tvarkaraštį ir komercinį krovinį.

Sunkvežimiui priskirtas ketvirtasis automatizavimo lygis pagal SAE klasifikaciją. Tai reiškia, kad sistema gali pati atlikti visą vairavimo užduotį be žmogaus, pasirengusio iškart perimti valdymą, tačiau tik iš anksto nustatytomis sąlygomis ir konkrečioje veikimo zonoje. Ketvirtasis lygis nesuteikia transporto priemonei teisės savarankiškai važiuoti bet kuriuo maršrutu Vokietijoje. Leidimas galioja tik nustatytomis eksploatavimo sąlygomis. Išbandę pirmąjį maršrutą Lidl ir Einride planuoja kitą etapą su keliais sustojimais kitoje vietoje.

Lietuvoje automatizuotas dokumentų tvarkymas. Lietuvos transporto saugos administracija, LTSA, automatizavo prašymų išduoti vairuotojo liudijimą nagrinėjimą. Toks dokumentas reikalingas vežėjui, kuris vykdo tarptautinius krovinių vežimus ir samdo vairuotoją, kuris nėra ES pilietis ar ilgalaikis Europos Sąjungos gyventojas.

Sistema veikia nuo rugpjūčio pradžios ir jau be darbuotojo įsikišimo apdorojo 5 800 prašymų. Dabar automatiškai nagrinėjama apie 70% prašymų, o sprendimas dėl tokių paraiškų vidutiniškai priimamas per dešimt sekundžių. Bendras vidutinis laikas nuo prašymo pateikimo iki sprendimo sutrumpėjo nuo 23 valandų iki dviejų. LTSA taip pat apskaičiavo, kad automatizavimas jau sutaupė apie 290 darbuotojų darbo valandų.

Automatiškai priimami tik teigiami sprendimai, kai visi reikalingi duomenys patvirtinami valstybės registruose. Jei duomenų nepakanka dokumentui išduoti, prašymas perduodamas darbuotojui. Todėl sakyti, kad dirbtinis intelektas pakeitė tarnautojus, būtų netikslu: LTSA aprašo automatizuotą duomenų tikrinimą pagal nustatytas taisykles, o neigiamus ir nestandartinius atvejus toliau nagrinėja žmonės.

IAA: Kinija ruošiasi konkuruoti Europos sunkvežimių rinkoje

IAA Transportation paroda Hanoveryje baigėsi sekmadienį. Kinijos gamintojai jau ruošiasi pardavimams ir gamybai Europoje.

Reuters pranešė, kad BYD ketina 2027 m. Europos rinkai pasiūlyti savo pirmąjį sunkųjį sunkvežimį ir planuoja gamybą Europoje. IAA parodoje bendrovė pristatė elektrinį vilkiką ETT 44 ir paskelbė plečianti Europos komercinių transporto priemonių gamą nuo 3,5 iki 44 t. BYD ruošiasi parduoti sunkiuosius sunkvežimius rinkoje, kurioje Kinijos prekės ženklų dalis kol kas nedidelė.

Financial Times duomenimis, Europos gamintojams tenka apie 97% Europos sunkiųjų sunkvežimių rinkos, o elektriniai modeliai sudaro tik 4,8% naujų registracijų. Naujiems prekių ženklams teks konkuruoti kaina, aptarnavimu, finansavimu, įkrovimo infrastruktūra ir gebėjimu aptarnauti didelį parką keliose šalyse vienu metu. Nuo šių dalykų priklausys, kaip greitai Kinijos gamintojai galės didinti pardavimus Europoje.

Savaitės skaičius: 368,2 mlrd. tonkilometrių

Eurostat pranešė, kad 2025 m. ES geležinkelių krovinių transporto darbas sudarė 368,2 mlrd. tonkilometrių, arba 1,8% mažiau nei 2024 m. Tonkilometras reiškia vienos tonos krovinio pervežimą vieną kilometrą: pavyzdžiui, 20 tonų, nuvežtų 100 kilometrų, sudaro 2 000 tonkilometrių. Šis rodiklis kartu parodo ir krovinio masę, ir nuvažiuotą atstumą.

Mažėjimas tęsiasi ketvirtus metus iš eilės. 2024 m. rodiklis siekė 375,1 mlrd. tonkilometrių, o 2018 m. buvo pakilęs maždaug iki 410 mlrd. Lenkija išlieka antra pagal dydį ES geležinkelių krovinių rinka po Vokietijos: 54,3 mlrd. tonkilometrių, arba 14,7% viso Sąjungos rezultato. Vokietijai tenka 123,5 mlrd., arba 33,5%.

Europos transporto politikai šie skaičiai nepatogūs. ES darnaus ir išmanaus judumo strategijoje numatyta iki 2030 m. geležinkelių krovinių vežimą padidinti 50%, o iki 2050 m. padvigubinti, palyginti su 2015 m. Užuot augęs, rodiklis mažėja ketvirtus metus iš eilės. Naujosiose geležinkelių infrastruktūros valdymo taisyklėse Europos Sąjunga pati pripažįsta, kad reikia geriau paskirstyti pralaidumą ir koordinuoti tarptautinius maršrutus, o vien tvarkaraščių pakeitimų tikslams pasiekti neužtenka.

Kelių vežėjui geležinkelių krovinių darbo mažėjimas automatiškai nereiškia daugiau užsakymų: skirtingų rūšių krovinių, atstumų ir logistikos schemų negalima tiesiog perkelti iš traukinio į sunkvežimį. ES tikisi daugiau krovinių perkelti į geležinkelius, kad sumažintų išmetamą taršą, tačiau statistika kol kas nerodo reikiamo augimo.

Ką rodo ši savaitė

e-TOLL taisyklę galima pakeisti viena pataisa, standartinę dokumentų patikrą galima perduoti automatinei sistemai, o autonominį sunkvežimį galima leisti į nustatytą maršrutą gavus atskirą leidimą. Tokie pakeitimai paliečia atskiras operacijas, todėl rezultatas atsiranda greitai ir jį lengva išmatuoti.

Su geležinkeliais situacija sudėtingesnė: ES nori iki 2030 m. geležinkelių krovinių vežimą padidinti 50%, tačiau 2025 m. rodiklis mažėjo ketvirtus metus iš eilės. Iki 2030 m. liko mažiau nei ketveri metai. Kiti Eurostat duomenys parodys, ar atsirado augimas, pakankamas šiam tikslui pasiekti. Pagal 2025 m. duomenis tokio augimo kol kas nėra.