Karas Irane pasiekė Europos degalines: penki savaitės įvykiai, smogę vežėjo piniginei

Pirmoji kovo savaitė Europos autovežėjams tapo viena neramiausių nuo metų pradžios. Karinė operacija prieš Iraną nubloškė naftos rinką į panikos režimą – ir dyzelino kainos Europos degalinėse ėmė kilti gąsdinančiu greičiu. Tuo pat metu ES Taryba pasistūmėjo su “Eurovignette” direktyvos pataisomis, Latvija padidino kelių mokesčius, Brenerio perėja išliko suvaržyta, o garsus susitarimų paketas tarp ES ir Šveicarijos krovinių vežėjams mažai ką pakeitė.

Žemiau – penki pagrindiniai siužetai, kuriuos svarbu žinoti.

Degalų šokas: karas Irane smogė reiso savikainai

Tai pagrindinė savaitės tema – ir ne abstrakčios geopolitikos, o tiesioginio spaudimo kiekvieno vežėjo operacinėms sąnaudoms žanre.

2026 m. vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo karinę operaciją prieš Iraną. Iranas atsakė raketų ir dronų smūgiais į objektus Persijos įlankos regione, įskaitant Saudo Arabijos naftos perdirbimo pajėgumus ir Kataro dujų terminalus. Tankerių judėjimas per Hormūzo sąsiaurį – per kurį keliauja apie 20% pasaulio naftos tiekimo jūra – faktiškai sustojo.

Rinkos sureagavo akimirksniu. CNN duomenimis, kovo 3 d. atidarius prekybą, amerikietiška WTI nafta pabrango 7,5%, o “Brent” – 6,2%, kuriam laikui viršydama 82 $už barelį. Jau kovo 5 d., kaip pranešė CNN, WTI nafta per dieną pabrango 8,5% ir pirmą kartą nuo 2024 m. vidurio pakilo virš 81$ už barelį. Savaitės pabaigoje, “Associated Press” duomenimis, amerikietiška nafta pasiekė 90,90 $ už barelį, o “Brent” per savaitę pabrango 27%. Pasaulinės naftos kainos, “Al Jazeera” vertinimu, nuo konflikto pradžios išaugo daugiau nei 25%.

Autovežėjams svarbūs ne biržos grafikai, o degalinių kainininkai. Vokietijoje, ADAC (didžiausio Europos autoklubo) duomenimis, dyzelinas perkopė 2 € už litrą ribą. Italijoje, agentūros ANSA teigimu, greitkeliuose dyzelinas pasiekė 2,50 € už litrą, o Italijos vežėjų asociacija “Assotir” užfiksavo dyzelino kainų kilimą nuo 10 centų Lombardijoje iki 24 centų Sicilijoje. “Freight Perspectives” analitikai įspėjo, kad išlaikant dabartinį naftos lygį, Europos vežėjai artimiausiomis savaitėmis susidurs su dyzelino brangimu 0,20–0,30 € už litrą.

Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) kovo 6 d. patvirtino tendenciją: 2026 m. kovo 5 d. duomenimis, pasaulinės naftos ir degalų kainos uztikrintai auga dėl geopolitinės įtampos ir tiekimo sutrikimų Artimuosiuose Rytuose.

Remiantis IRU duomenimis, degalai sudaro nuo 30% iki 50% visų operacinių sąnaudų logistikoje. Kiekvienas 10% dyzelino brangimas, pagal “Ship Universe” vertinimus, virsta 2–4% frachto tarifų augimu. Jei vežėjas neturi tarifo perskaičiavimo mechanizmo kylant degalų kainoms – jis tiesiog praranda pinigus kiekviename reise.

ES Taryba suderino “Eurovignette” pataisas: CO₂ tarifai keliuose tampa realybe

2026 m. kovo 4 d. ES Taryba suderino derybinį mandatą dėl tikslinių “Eurovignette” direktyvos pakeitimų – tai taisyklės, nustatančios, kaip ES šalys renka mokesčius už kelius iš sunkiasvorių sunkvežimių.

Pataisų esmė, kaip paaiškino ES Taryba kovo 4 d. pranešime spaudai, – supaprastinti ir padaryti teisiškai vienareikšmiškas kelių mokesčių apskaičiavimo taisykles priklausomai nuo CO₂ emisijų lygio. Pataisos tikslina apibrėžtis, susijusias su emisijomis, įskaitant nulinės ir mažos emisijos transporto priemonės sąvokas, nustato vienodus CO₂ priklausomų tarifų įvedimo terminus naujoms technikos pogrupėms ir apibrėžia momentą, nuo kurio šie tarifai pradedami taikyti.

Taryba tiesiogiai nurodė, kad pataisos reikalingos prieš įsigaliojant naujiems sunkiasvorių transporto priemonių CO₂ emisijos standartams nuo 2026 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad iki galutinio termino liko mažiau nei keturi mėnesiai.

Kipro transporto ministras Alexis Vafeadis, komentuodamas Tarybos sprendimą, pabrėžė, kad Taryba užėmė poziciją naudai greitų veiksmų ir aiškumo tiek operatoriams, tiek administracijoms, ir kad nustatyta aiškaus CO₂ emisijų mažinimo trajektorija neelektrinėse klasėse yra patvirtinta.

“Transport & Environment” vertinimu, iki 2026 m. nuo CO₂ priklausomi tarifai – tiek pagal nuvažiuotą atstumą, tiek pagal laiką – jau turėtų galioti 17-oje ES šalių. Artimiausias svarbus terminas – 2026 m. kovo 25 d.: iki šios datos šalys, turinčios ridos mokesčio sistemas, privalo įvesti ir mokestį už oro taršą.

IRU duomenimis, Austrijoje ir Vengrijoje kelių mokesčių tarifai už kilometrą jau viršija degalų kainą kilometrui. “Girteka Logistics” vertina, kad išlaidos kelių mokesčiams sudaro apie 14% pervežimo kainos ir apie 23% vieno reiso savikainos.

Latvija padidino kelių mokesčius sunkvežimiams ir išplėtė mokamų kelių tinklą

Nuo 2026 m. kovo 1 d. Latvijoje įsigaliojo padidinti kelių vinječių tarifai sunkvežimiams, kurių masė viršija 3,5 tonos. Tuo pačiu išplėstas sąrašas kelių, kuriuose vinjetė yra privaloma.

IRU 2026 m. kovo 3 d. informaciniame biuletenyje patvirtino tarifų didinimo faktą. Latvijos vinječių portalas lvvignette.eu atnaujino mokamų kelių sąrašą nuo kovo 1 d.

Priešistorė nesanti paprasta. Latvijos Seimas (parlamentas) padidinimui pritarė dar 2025 m. gruodį, be to, iš pradžių tarifai turėjo kilti nuo 2026 m. sausio 1 d. Tačiau Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs, kaip pranešė leidinys LSM, pareikalavo pakartotinio svarstymo: tiek automobilių pervežimų sektorius, tiek smulkusis verslas bei ūkininkai išreiškė nepasitenkinimą dėl staigumo ir vėlyvo pranešimo apie didinimą. Galiausiai padidinimas sunkiasvoriams sunkvežimiams buvo perkeltas į kovo 1 d., o tarifai mašinoms nuo 3 iki 3,5 tonos palikti 2025 m. lygyje. Su ūkininkais pasiektas kompromisas: vinjetę jiems reikia pirkti tik trims mėnesiams per metus (žiemos periodu), o ne devyniems, kaip anksčiau.

Rinkliavos dydis dabar nustatomas pagal transporto priemonės ekologinę klasę. Nulinės emisijos technikai (elektromobiliams) tarifas yra nulinis. Kitoms klasėms tarifai padidinti – kuo taršesnė technika, tuo brangiau.

Baudos už vinjetės neturėjimą Latvijoje rimtos: nuo 180 € iki 360 € vairuotojui ir nuo 500 € iki 1 000 € vežėjui. Už neteisingai apmokėtą vinjetę – nuo 60 € iki 120 € vairuotojui ir nuo 300 € iki 500 € vežėjui.

Breneris: alpinių pramogų “pabandyk pravažiuoti” tęsinys

Brenerio perėja – vienas pagrindinių transporto koridorių tarp šiaurės ir pietų Europos. Ir šią savaitę ji vėl patvirtino siauriausios kontinento vietos statusą.

Priežastis – “Luegbrücke” (Lueg tilto), ilgiausio tilto A13 Brenerio greitkelyje Austrijoje, rekonstrukcija. Tiltas buvo pastatytas prieš daugiau nei 55 metus ir pasiekė ribinį eksploatacijos laiką. Nuo 2025 m. sausio eismas juo paprastai vyksta viena juosta kiekviena kryptimi. Naujo tilto statybos šalia esamo prasidėjo 2025 m. pavasarį, o viso projekto pabaiga suplanuota 2030 m. Darbų, kuriuos atlieka “Strabag” ir “Porr” konsorciumas, vertė siekia 217 mln. €.

Austrijos greitkelių operatorius ASFINAG paskelbė 2026 m. eismo kalendorių: apie 180 dienų suplanuotas dviejų juostų eismas (daugiausia vasarą), tačiau likusiu laiku – viena juosta. 2026 m. nustatyta 14 papildomų dienų, kai visiškai draudžiamas eismas sunkesniems nei 7,5 tonos sunkvežimiams. Iš viso draudžiamų dienų: 36 pietų kryptimi ir 21 – šiaurės.

Pirmąją pilną kovo savaitę vežėjai susidūrė būtent su šiuo režimu: šeštadieniais nuo 2026 m. sausio 10 d. iki kovo 14 d. nuo 7:00 iki 15:00 val. galioja draudimas važiuoti sunkvežimiams virš 7,5 tonos šiaurės kryptimi (nuo Stercingo iki Brenerio), kaip nurodo ÖAMTC (Austrijos automobilių klubas). Visi sunkvežimiai, kurių masė viršija 3,5 tonos, privalo važiuoti kairiąja juosta – tai būtina siekiant sumažinti apkrovą tilto laikančiajai konstrukcijai. Pažeidėjai gaudomi įmontuotomis svėrimo sistemomis.

Lygiagrečiai Tirolyje galioja ir kiti ribojimai: sektorinis draudimas vežti tam tikrus krovinius (atliekas, gruntą, medieną, statybines medžiagas, automobilius) per A12 Inntal greitkelį, naktiniai bei savaitgalio draudimai, taip pat krovinių transporto dozavimas Kufšteino–Kiefersfeldeno rajone. Nuo 2025 m. gruodžio 20 d. iki 2026 m. balandžio 6 d. kai kuriuose Tirolio rajonuose galioja draudimas tranzitiniam transportui nuvažiuoti nuo greitkelio – apvažiuoti spūstis per gyvenvietes draudžiama.

ES ir Šveicarija pasirašė istorinį paketą. Sunkvežimiams – be revoliucijų

2026 m. kovo 2 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Šveicarijos Konfederacijos prezidentas Guy Parmelin Briuselyje pasirašė didelio masto dvišalių susitarimų paketą, žinomą kaip “Bilaterals III”. Derybos prasidėjo 2024 m. kovą ir buvo užbaigtos 2024 m. gruodį.

Paketas atnaujina keturis jau egzistuojančius susitarimus: dėl oro transporto, dėl antžeminio transporto, dėl laisvo asmenų judėjimo ir dėl abipusio atitikties vertinimo pripažinimo. Taip pat įvedami nauji susitarimai maisto saugos, elektros energijos, sveikatos apsaugos ir Šveicarijos dalyvavimo ES programose srityse.

Tačiau autovežėjams stebuklų neįvyko. Šveicarija išlaiko pagrindinius nacionalinius ypatumus: krovinių kabotažas Šveicarijoje vis dar draudžiamas, 40 tonų masės apribojimas išlieka, naktinis ir sekmadienio draudimai sunkvežimiams galioja, o aukšti ridos mokesčio LSVA (Leistungsabhängige Schwerverkehrsabgabe) tarifai niekur nedingo.

Naujovė antžeminio transporto pakete – tai “dinamiškas” ES teisės plėtros priėmimas Šveicarijoje atitinkamose srityse, taip pat Šveicarijos įsipareigojimas per šešerius metus sukurti valstybės pagalbos kontrolės institucijas antžeminio transporto srityje. Tačiau kasdieniam vežėjo darbui tai šiuo metu mažai ką keičia.

Paketą dar reikės ratifikuoti. ES pusėje reikalingas Europos Parlamento sutikimas. Šveicarijoje susitarimai keliaus per parlamentą ir, tikėtina, bus pateikti referendumui – orientacinai 2027 m.