Kodėl puspriekabių draudimas pabrango dešimt kartų?

Šių metų rudenį daugelį vežėjų, norinčių apdrausti savo puspriekabes privalomuoju draudimu, nemaloniai nuteikė žinia – kainos kone daugelyje draudimo bendrovių vienu metu padidėjo keliskart arba netgi dešimt kartų. Vežėjai, seniau galėję apdrausti savo puspriekabes už 100 Lt arba netgi mažiau, įnirtingai puolė ieškoti atsakymų, kodėl taip įvyko. Deja, atsakymų rasti jie kol kas negali, tačiau ryžtingai imasi kovoti prieš tokią situaciją. Transportininkų pasipiktinimas pasiekė kulminaciją – LR Konkurencijos tarybai prašymą tirti, ar tarp draudimo bendrovių nėra kartelinių susitarimų pateikė ministerijos bei Draudimo priežiūros komisija (DPK).
 

Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų atsakingasis sekretorius Sigitas Česnavičius sako pats savo įmonėje „Ekosig“ susidūręs su negailestinga vežėjams draudimo situacija Lietuvoje. „Lapkričio pradžioje kreipėmės į UADB „Ergo Lietuva” ir draudimo bendrovės „IF P& C Insurance AS”  filialą dėl puspriekabių  privalomojo draudimo pratęsimo. Praėjusiais metais puspriekabės buvo apdraustos už 90-94 Lt metams. Per praėjusį laikotarpį nei viena firmai priklausanti transporto priemonė jokių avarijų nepatyrė. Todėl paprašėme puspriekabes drausti panašiomis kainomis, kokias turėjome iki šiol, nes jos kiekvienais ankstesniais metais beveik nekito. Buvome nustebinti – mums buvo pasiūlyta daugiau kaip 10 kartų didesnė kaina – 1000-1050 Lt“, – konstatuoja S. Česnavičius.
 

Pašnekovas pabrėžia, kad jų praktikoje nebūta tokio atvejo, kad puspriekabė be vilkiko sukeltų avariją. „Draudimo bendrovėms mokame ypač didelius mokesčius už  vilkikų  privalomąjį  draudimą. Mus nustebino draudimo bendrovių įžūlumas ir jų nebaudžiamumas, kad tarpusavyje galimai susitarusios gali sau leisti puspriekabių metines draudimo  kainas padidinti daugiau nei 10 kartų. Kai paprašėme argumentuotai pagrįsti kainų didinimą skaičiais, tai nebuvo padaryta. Blogiausia, kad kainos keliamos būtent tada,  kai įkainiai už tarptautinius krovinių gabenimus katastrofiškai mažėja. Kainos už vežėjų paslaugas nuo 2011 metų pradžios iki šios dienos sumažėjo  per 30 %. Smulkiems ir vidutiniams vežėjams jau šiandien nėra lengva išgyventi“, – aiškina S. Česnavičius.

Institucijų labirintai
 

S. Česnavičius, kaip smulkių ir vidutinių vežėjų atstovas, įtaręs, kad tarp draudimo bendrovių gali būti įvykę slapti susitarimai didinti kainas, nedelsdamas kreipėsi į DPK, tačiau DPK komisijos pirmininko Mindaugo Šalčiaus raštas susidariusios situacijos neišgrynino. Jame rašoma: „Informuojame, kad konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus reglamentuoja, šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės LR teisinius pagrindus nustato Konkurencijos įstatymas“.

Atsižvelgdama į tai, DPK persiuntė kreipimąsi Konkurencijos tarybai. Tą patį padarė ir Ūkio bei Finansų ministerijų atstovai.
 

Vyriausybės atstovas Stasys Čipkus patvirtina, kad DPK išsiuntė Konkurencijos tarybai raštą dėl galimų kartelinių susitarimų tarp draudimo bendrovių. „Jie pažiūrės, ar yra susitarimų, juk Vyriausybė tarifų nereguliuoja, belieka laukti“, – kalba S. Čipkus.
 

Paskambinus į Konkurencijos tarybą, jos atstovai atsisako komentuoti, nes vyksta tyrimas, kada vežėjai sulauks jo rezultatų – irgi neinformuojama.

Draudikai: kainos kyla pagrįstai
 

Pasiteiravome draudimo bendrovių atstovų, kodėl šį rudenį kyla puspriekabių kainos. Audrius Pilčicas, UADB „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius sako, kad rinkoje pastebimi tarptautinių pervežimų puspriekabių kainodaros pokyčiai susiję su Vokietijos Aukščiausiojo Teismo priimtais sprendimais, kurie iš esmės keičia iki šiol galiojusią teisinę bazę ir praktiką.

„Vokietijos Aukščiausiojo Teismo nutarimu, įvykus draudžiamajam įvykiui, žalą turi atlyginti krovininės transporto priemonės vilkiko ir puspriekabės savininkai solidariai. Tokia praktika pradeda plisti ir kitose Europos šalyse. Todėl tarptautinių pervežimų puspriekabių kainodaros pokyčiai yra neišvengiami. Ar pokyčiai bus dideli, priklausys nuo esamų ir prognozuojamų statistinių nuostolingumo duomenų“, – apibendrina A. Pilčisas.

Panašios pozicijos laikosi ir BTA filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius: „Puspriekabių draudimo kaina visiškai nesikeitė, jeigu jos draudžiamos kartu su vilkiku. Į tokią riziką žiūrima kaip į kompleksinę. Vis dėlto, draudžiant jas atskirai, kaina didėjo, nes tarptautinė žalų reguliavimo praktika rodo, kad Vakarų valstybėse avarijos atveju atsakomybė skirstoma ir  vilkikui, ir  jo puspriekabei solidariai. Kiek išaugo bendras kainų lygis dėl tokių pokyčių, labai sunku komentuoti, tačiau iš esmės „komplekto“ – vilkikas plius puspriekabė – kaina nekito“.

Vežėjai kovos lauke – vieni?

Mažos transporto įmonės „Fedalona“ vadovė Nijolė Uinskienė pabrėžia, kad dėl aukštų kainų vežėjams sunku išgyventi. „Draudikai nuolat sako, kad privalomasis draudimas jiems nuostolingas. Man regis, kad jie pelningai gyvena, o kai reikia mokėti išmokas už žalas, tai išsisukinėja“, – dėsto N. Uinskienė.

Jai pritaria S. Česnavičius: „Tikėtina, kad draudikai sąmoningai gudrauja ir visus klaidina, įtraukdami investicijas, biurų eksploatavimo, auditorių, draudimo agentų ir draudimo brokerių, notarų, komandiruočių išlaidas bei kitas administravimo sąnaudas  į privalomojo draudimo išlaidas. Be to, draudikai žalų atlyginimui tretiesiems asmenims gali skirti tik 30-35 % nuo surenkamų lėšų už transporto priemonių privalomąjį draudimą. Kur dingsta kiti pinigai? Jokios informacijos iš draudikų gauti neįmanoma. DPK  juristai teigia, kad pagal dabar galiojančius įstatymus jie tinkamai vykdyti draudikų kontrolės negali. Esant tokiai situacijai, draudimo bendrovės laisvai gali sukčiauti“.

Privalomojo draudimo klausimai keliami ir „Linavos“ Krovininio transporto taryboje. „Greito rezultato nebus, nes čia ne vienos dienos darbas.  Besikalbant atsiranda naujų minčių, renkame duomenis, analizuojame situaciją“, – patikina UAB „Mečys“ vadovas ir asociacijos prezidiumo narys Mečislovas Atroškevičius.

Panašu, kad Lietuvoje bręsta rimtas vežėjų ir draudikų konfliktas, kurį turėtų dar labiau „uždegti“ arba prigesinti Konkurencijos tarybos tyrimo dėl kartelinių susitarimų tarp Lietuvos draudimo bendrovių rezultatai.