Kreditoriai atleidžia vadeles vežėjams

Metų pradžioje, bankų atstovai kalbėjo, kad 2012 metais sunkiojo transporto įsigijimas išperkamąja nuoma bus stabilus arba augs. Metams įsibėgėjus žiūrime, ką turime: vežėjai vis aktyviau perka naujas sunkiojo transporto priemones, turto areštų ženkliai mažėja, o išperkamosios nuomos sąlygos lieka pakankamai stabilios ir net švelnėja.

Naujų vilkikų paklausa sparčiai auga

Daugelio Lietuvos bankų, teikiančių išperkamosios nuomos paslaugas, atstovai konstatuoja, kad pirmąjį 2012 m. pusmetį transporto įmonės didelį dėmesį skyrė parkų atnaujinimui ir plėtrai. Augantis šalies eksportas pernai suteikė naują postūmį transporto sektoriui ir padidino sunkiojo transporto priemonių paklausą. DNB banke sunkiojo transporto įsigijimo finansavimas, lyginant su pirmu 2011 m. pusmečiu, išaugo 15 proc., o SEB banke pagal naujai sudarytų sutarčių sumą lizingo apimtys augo net iki 38 proc. Nepaisant augančių rodiklių, bankų atstovai agresyvios transporto parkų plėtros neįžvelgia ir visi lyg susitarę tvirtina, kad prieškrizinis lygis dar nepasiektas.

SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis atskleidė, kad 2008 m. investicijos šioje srityje buvo 2 kartus didesnės nei šiuo metu, tačiau prieškrizinė išperkamosios nuomos situacija nebuvo tvari: pirkimas buvo nepamatuotas, dėl finansavimo į bankus kreipdavosi naujos, nepatyrę, daug rizikos keliančios įmonės.

Vežėjai, pirkdami transporto priemones, prioritetus teikia naujiems automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms. „Swedbank“ Finansavimo paslaugų skyriaus projektų vadovas Einoras Čiagus pasakojo, kad naujos sunkiojo transporto priemonės sudaro 70 proc. finansuojamo turto. A. Čičelis įžvelgė, kad naują transportą dažniau renkasi stambios įmonės: „Į transporto parkų atnaujinimo ar plėtros projektus labiau linkusios investuoti stambios pervežimo bendrovės, tuo tarpu smulkios įmonės vis dar linkusios naudotis šiuo metu turimais transporto parkais“.

Dar viena pastaruoju metu vyraujanti tendencija – už seniau įsigytą transportą atsiskaityti anksčiau, nei buvo sutarta.

Areštų mažėja dėl atsargesnio finansavimo

Jau nuo praėjusių metų pastebimos turto areštų mažėjimo tendencijos. Šiuo metu turto areštų lygis – minimalus. Anot E. Čiagaus, jo atstovaujamame banke („Swedbank“ ) areštų mažėjimą lemia kryptingas darbas su stipriausiais, didžiausią patirtį ir rezervus turinčiais klientais. „Per paskutinius 2-3 metus griežtai laikėmės savo pozicijos ir vengėme finansuoti rinkos naujokus, taip pat įmones, kurios vykdo agresyvią ir dažnai nepamatuotą plėtrą,“ – turto areštų mažėjimo priežastis vardino E. Čiagus.

SEB banke, lyginant su pirmuoju 2011 m. pusmečiu, transporto įmonių turto areštų sumažėjo 45 proc. Šie skaičiai rodo, kad bankai suinteresuoti, kad rinkos dalyviai sėkmingai vykdytų savo veiklą ir kraštutinių priemonių kaip turto areštavimas stengiasi išvengti.

Kreditavimo sąlygos – švelnėja

Metų pradžioje vežėjus neramino, kokios bus kreditavimo sąlygos antrą 2012 m. pusmetį. Rinkoje buvo jaučiamas stabtelėjimas, mažėjo transporto įmonių apyvartos, todėl vežėjai baiminosi, ar kreditavimo sąlygos išliks tos pačios, kaip ir pernai.

Daugelyje bankų pagrindinės lizingo sąlygos ne tik kad nepasikeitė, bet ir švelnėjo. Bankai ir toliau vertindami įmones pagrindinį dėmesį skiria įmonės pinigų srautams. Tik įvertinę verslo planus, riziką, įsitikinę, kad įmonė galės vykdyti įsipareigojimus iš uždirbamų pajamų, priima sprendimą. Įprastai finansavimas suteikiamas perspektyviems projektams, kurie, bankų atstovų nuomone, gali būti sėkmingi nepriklausomai nuo ekonomikos neapibrėžtumo. Anot, DNB banko projektų vadovo Arūno Lekavičiaus, finansavimo sąlygos tapo palankesnės vien jau dėl to, kad augant ekonomikai šalyje sumažėjo bendras palūkanų lygis. Tai turėjo įtakos sąlygų švelnėjimui.

A. Lekavičius, artimiausias išperkamosios nuomos perspektyvas vertino pozityviai, tačiau labai spartaus augimo antrą metų pusmetį neprognozavo. Didžiąją dalį pervežimų sausumos transportu sudaro tarptautiniai pervežimai, kurie labai priklausomi nuo tarptautinės ekonomikos ir politinių sprendimų. „Pervežimai į Vakarus neauga taip stipriai kaip pernai, o pervežimai į Rytus augs lėčiau dėl atsiradusių apribojimų (naujos vežimų leidimų tvarkos),“ – pasakojo DNB banko projektų vadovas.