CARGONEWS

Krovinių gabenimas į Krymą

image

Nors Lietuvos vežėjams Ukraina ir Krymo regionas nėra pačios svarbiausios rinkos, tačiau prekybos keliai į čia jau senai praminti ir vilkikai iš Lietuvos pasirodo šiuose kraštuose. Ukrainos krizės metu Krymo autonominė respublika pakeitė savo statusą ir prisijungė prie Rusijos. Nors šio fakto tarptautinė bendruomenė nepripažįsta, vežėjams keliauti į Krymą taip kaip anksčiau nebepavyks.

Pusiasalyje šiek tiek aprimus politinėms aistroms vietinė valdžia pradėjo formuoti muitinės ir pasieniečių struktūras. Rusijos muitinė oficialiai informavo, kad sukurti du nauji struktūriniai tiesioginio pavaldumo muitinės organai: Krymo ir Sevastopolio. Krymo muitinė teritorija apima visą pusiasalį, o Sevastopolio muitinės teritorija driekiasi tik tokio paties pavadinimo mieste.

Šios muitinės jau ir įsikūrė. Krymo muitinės administraciją galima rasti adresu Malčenko g. 22, Simferopolis, o Sevastopolio muitinės adresas: Nachimovo 5-A, Sevastopolis.

Rusijos muitinė iki birželio 30 dienos įvedė laikiną muitinių darbo tvarką. Po minėto periodo jos ir toliau turėtų būti integruojamos į Rusijos Federacinės muitinės sudėtį.

Krymo pasienyje su Ukraina įkurti pirmieji pasienio ir muitinės postai. Pirmasis įkurtas netoli miesto Armyanskas. Šiuo metu čia patruliuoja „savisaugos pulkai“ ir milicija. Palaipsniui juos keičia muitininkai ir pasieniečiai. Atsiranda ir kiti pasienio postai. Vienas iš jų yra kelyje Armyanskas – Chersonas (kelias E97), kitas Chonhar perėjoje (kelias E105). Šiose vietose jau įrenginėjami administraciniai pastatai. Perėjimo punktai skirti automobilių ir geležinkelių transportui.

Šiuos punktus Krymo atstovai vadina Rusijos – Ukrainos siena, tad ir tvarka čia galios tokia pati kaip ir analogiškuose sienos perėjimo punktuose žemyne.

Jūrų uostuose esančios muitinės funkcionuoja ir toliau, tiesa, dabar jau pagal Rusijos teisės aktus. Čia pokyčių mažiausiai. Nereikia įrenginėti naujų postų, priimti darbuotojų.

Balandžio pradžioje Krymo muitinėje buvo įforminta pirmoji muitinės deklaracija. Tai padarė Simferopolyje registruota įmonė.

Kaip įvežti prekes iš Ukrainos?

Susisiekus su Ukrainos muitine sužinoti jų poziciją bei reikalavimus nepavyko. Atsakingi asmenys kol kas negalėjo pateikti tikslios informacijos dėl esamos tvarkos.

Rusijos muitinė pateikia labai paprastą atsakymą – galioja įprasta tvarka vežant prekes į ar iš Rusijos federacijos į Ukrainą. Tačiau yra šiokių tokių niuansų.

Prekių muitinis įforminimas kontrolės punktuose neatliekamas. Tikrinami tik krovinių dokumentai ir paprastai, jei jie nepažeidžia numatytos tvarkos ir atitinka keliamus reikalavimus, o transporto priemonėje nėra nelegalių daiktų, jos yra įleidžiamos į Krymo teritoriją.

Iki 2015 m. sausio 1d. krovinio deklaravimą bus galima atlikti ir raštu ir elektroniniu būdu. Tai galės pasirinkti pats deklarantas. Per laikotarpį iki kitų metų pradžios tikimasi, kad vietinis verslas įsisavins elektroninio deklaravimo niuansus. Tuomet bus privalomas elektroninis deklaravimas.

Visuose sienos kontrolės punktuose laikinuose statiniuose savo veiklą pradėjo ir inspektoriai vykdantys veterinarinę ir karantininę fitosanitarinę priežiūrą.

Transporto srautai nenutrūko

Pasienyje tarp Krymo ir Chersono apskrities susiformavo eilės dėl atliekamos nuodugnios transporto priemonių, keleivių ir krovinių patikros. Kol kas eilėse tenka laukti tik įvažiuojant į Krymą. Norintys iš jo išvažiuoti su tokiomis problemomis nesusiduria.

Pranešama, kad eilės siekia 4 km. Vieno sunkvežimio sienos kirtimo procedūra trunka ne mažiau 40 min. Sunkvežimiai eilėse laukia apie 10 val.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0