Lietuva atsisako vinječių: kaip mokėti nuo sausio
Iki gruodžio pabaigos vežėjas dar gali nusipirkti Lietuvos vinjetę dienai, savaitei ar mėnesiui ir jos galiojimo laikotarpiu važiuoti mokamais keliais. Nuo 2027 m. sausio 1 d. teks mokėti už kiekvieną mokamu keliu nuvažiuotą kilometrą. Kelionę bus galima apskaityti telefonu, suderinamu borto įrenginiu arba iš anksto nusipirkus maršruto bilietą. Taip turėtų veikti naujoji Via Toll sistema.
Įmonei, kuri jau turi įrenginį kelių mokesčiams mokėti keliose šalyse, perėjimas galėtų nesukelti didelių rūpesčių. Į paslaugą įtraukiama Lietuva, atnaujinami nustatymai, o vairuotojas toliau naudojasi pažįstamu įrenginiu. Tačiau kol kas tai tik lūkestis: visi septyni oficialiame sistemą diegiančios valstybės valdomos bendrovės Via Lietuva sąraše esantys tiekėjai dar integruojami.
Vien tai neįrodo, kad sistemos paleidimas vėluos. Centrinę sistemą ir programėlę pradėta testuoti rugsėjį, o bandymus planuota tęsti iki lapkričio. Tačiau vežėjui svarbus ir jo paties pasirengimo grafikas: iki sausio reiso reikia išsiaiškinti, ar veikia turimas įrenginys, kaip pradedama kelionės apskaita ir kur bus matyti, kad už kelią sumokėta. Kuo vėliau atsiras galimybė viską patikrinti, tuo mažiau laiko liks klaidoms ištaisyti.
Finansinės perėjimo pasekmės taip pat bus juntamos. Susisiekimo ministerija tikisi per 2027 metus surinkti apie 110 mln. eurų – maždaug 60 proc. daugiau nei dabar gaunama iš vinječių. Tai prognozė, siejama su apmokestinimu pagal atstumą ir griežtesne kontrole. Vadinasi, tikslesnis mokestis už naudojimąsi keliais gali reikšti ir didesnę bendrą mokėjimų sumą. Kas konkrečiai mokės daugiau, priklausys nuo automobilio ir reisų grafiko; konkrečių maršrutų skaičiavimus CargoNews jau paskelbė lapkričio 3 dieną.
Ar veiks kabinoje esantis įrenginys
Tarptautiniams vežėjams patogiausias variantas būtų pažįstamas: mokestis už važiavimą Lietuvoje įtraukiamas į apskaitą pas tą patį tiekėją, per kurį įmonė jau atsiskaito už kitas šalis. Tam prie Via Toll jungiasi Toll4Europe ir Telepass. Jos teikia EETS (angl. European Electronic Toll Service) – Europos elektroninės kelių rinkliavos paslaugą. Ji leidžia naudotis suderinamu įrenginiu ir už kelias šalis atsiskaityti pagal vieną sutartį.
Čia ir atsiranda svarbi detalė: galimybė mokėti per vieną tiekėją priklauso nuo to, kurios šalys įtrauktos į konkretaus kliento paslaugą. Toll4Europe atveju reikiami mokamų kelių tinklai pasirenkami užsakant paslaugą per partnerį, o įrenginio nustatymai gali būti atnaujinami mobiliuoju ryšiu. Dėl to ne visada reikia keisti patį įrenginį. Vis dėlto Lietuvos įtraukimo sąlygas, įskaitant atskirą aktyvavimą ir galimus sutarties pakeitimus, bendrovė dar turi patvirtinti.
Telepass jau skelbia rengianti K1 įrenginį naudojimui Lietuvoje ir žada daugiau informacijos. Tačiau šiame pranešime apie paslaugos teikimo pradžią dar nepaskelbta. Be to, Telepass siūlo kelis įrenginius, veikiančius skirtingose šalyse. Todėl atsakymas vežėjui priklauso nuo modelio ir aktyvuotos paslaugos. Įrenginys, skirtas Lenkijos kelių mokesčio sistemai e-TOLL, taip pat savaime nepatvirtina suderinamumo su Via Toll.
Be dviejų Europos operatorių, Lietuvos sąraše nurodyti penki borto įrangos tiekėjai: Magveda, Simbiotecha, Bedma, Lematics ir AKTKC. Visų septynių statusas – Integrating, tai yra "integruojamas". Lentelė atnaujinta lapkričio 17 d.; tą dieną visos septynios bendrovės dar buvo integruojamos. Pasirašyta sutartis reiškia prijungimo ir patikrų pradžią. Aptarnauti klientus tiekėjas galės sėkmingai jas užbaigęs – tokią tvarką Via Lietuva paaiškino Toll4Europe pavyzdžiu.
Įmonei, nuolat vykdančiai reisus per Lietuvą, tai gana konkretus klausimas savo tiekėjui: kurie įrenginiai ir paslaugos bus parengti iki sausio? Kaip aiškina Via Lietuva, už trečiųjų šalių sprendimų suderinamumą atsako juos teikiančios bendrovės. Kol atsakymo nėra, tvarkingas įrenginys kabinoje dar nesuteikia tikrumo dėl mokėjimo Lietuvoje. Vis dėlto vien dėl Lietuvos visiems pirkti antro įrenginio nereikės.
Kelionę galės apskaityti ir telefonas
Via Toll numatyta programėlė išmaniajam telefonui ar planšetei. Prieš kelionę vairuotojas įjungia jos registravimą, o atvykęs įrašymą užbaigia. Pagal palydovines koordinates sistema nustato, kuriais mokamais ruožais važiavo automobilis, ir apskaičiuoja rinkliavą. Tam naudojama GNSS – bendras palydovinės navigacijos sistemų pavadinimas, apimantis ir pažįstamą GPS.
Toks variantas leidžia naudotis turimu telefonu, užuot pirkus atskirą OBU (angl. On-Board Unit) – transporto priemonėje montuojamą įrenginį, perduodantį automobilio judėjimo duomenis. Nedidelei įmonei, retai vykstančiai į Lietuvą, atsiranda galimybė sutaupyti įrenginiui skirtas lėšas. Tiesa, telefono įkrovimas ir įjungta programėlė tampa pasirengimo kelionei dalimi. Reguliariai važinėjant atskiras suderinamas įrenginys gali būti patogesnis.
Vienkartiniam tranzitui numatytas dar paprastesnis sumanymas: savitarnos portale iš anksto nusipirkti bilietą pasirinktam maršrutui mokamais keliais. Tuomet judėjimo telefonu registruoti nereikės. Tačiau kyla suprantamas klausimas: ką daryti, jei maršrutą teko pakeisti? Nukrypimo nuo jo, bilieto keitimo ir grąžinimo sąlygas dar reikia patikslinti.
Atsiskaitymo galimybės nepriklausys vien nuo to, kuo užregistruota kelionė. Telefonas ar įrenginys perduoda judėjimo duomenis, o apskaičiuotą sumą planuojama mokėti banko kortele, per elektroninę bankininkystę, suderinama degalų kortele arba per EETS teikėją. Konkrečią degalų kortelę sistema turi palaikyti. Atsiskaitymo grynaisiais nebus, o ankstesnės vinječių pardavimo vietos degalinėse nebebus būdas sumokėti kelių rinkliavą.
Visa tai taikoma ir nedideliems krovininiams furgonams. N1 kategorija, kurią apims Via Toll, skirta krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 3,5 t – kartu su leistinu kroviniu. Toliau eina N2, kurių masė didesnė kaip 3,5 t, bet neviršija 12 t, ir N3, kurių masė viršija 12 t. Mokės ir M2 bei M3 autobusai, turintys daugiau kaip aštuonias keleivių vietas ir atitinkamai iki 5 t bei didesnę kaip 5 t didžiausiąją masę. Įprastiems M1 lengviesiems automobiliams rinkliava nenumatyta.
Kada bus galima išbandyti atsiskaitymą
Atsiskaitymo būdus institucijos jau pasirinko. Dabar įmonėms reikia prieigos, kad galėtų juos išbandyti su savo automobiliais. Lapkričio 12 d. susisiekimo ministras Juras Taminskas pažadėjo išankstinę registraciją ir galimybę susipažinti su programėle iki metų pabaigos, tačiau konkrečios dienos nenurodė. Vežėjui, turinčiam kelis automobilius, ši diena svarbi: užsiregistravus dar reikės įvesti duomenis, patikrinti charakteristikas ir paaiškinti vairuotojams naują tvarką.
Lietuvoje registruoto automobilio atveju dalį darbo žadama atlikti automatiškai. Įvedus numerį, Via Toll turėtų gauti techninius duomenis iš Regitros transporto priemonių registro. Toks automatinis apsikeitimas Lenkijos sunkvežimio duomenimis kol kas nepatvirtintas. Tačiau paskyroje bus galima pridėti ir redaguoti automobilius, pasirinkti atsiskaitymo būdą, peržiūrėti keliones ir apskaičiuotas sumas, gauti mokėjimų išrašus ir pranešimus.
Lapkričio 16 d. redakcijai nepavyko patvirtinti, kad registracija jau prieinama visiems naudotojams, ar nustatyti Android ir iOS programėlės išleidimo datų. Lieka klausimų dėl užsienio automobilių dokumentų, viso parko įkėlimo vienu failu ir bandomųjų kelionių be pinigų nurašymo. Nuo šių detalių priklausys, kiek darbo Lenkijos įmonei teks gavus prieigą ir ar ji spės viską ramiai patikrinti iki sausio.
Kelyje iškils dar vienas klausimas: kas nutiks, jei telefonas išsikrovė, programėlė užsidarė ar įrenginys nustojo perduoti duomenis? Vairuotojui svarbu žinoti, ar įrašas išliko, o įmonei – kaip atkurti kelionę ir patvirtinti mokėjimą. Patvirtintos Via Toll instrukcijos tokiems atvejams redakcija kol kas neturi. Taip pat nėra pagrindo žadėti, kad sistema pati atkurs maršrutą ar leis be pasekmių primokėti vėliau.
Tuo pat metu kontrolę ketinama stiprinti: per 2027 metus kamerų tinklą mokamuose keliuose planuojama išplėsti iki 650 taškų. Tai metinis planas; iš jo nematyti, kiek taškų veiks būtent sausio 1 dieną. Pagal Via Lietuva aprašymą sistema lygins automobilio pravažiavimą su naudojimusi programėle, įrenginiu ar maršruto bilietu.
Nesumokėto važiavimo kaina jau žinoma: Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnyje numatyta 700–1000 eurų bauda. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) nurodo, kad atsakomybė gali tekti vairuotojui arba automobilio savininkui ar valdytojui – fiziniam asmeniui, arba juridinio asmens vadovui. Ši norma savaime nereiškia automatinės baudos už bet kokį duomenų perdavimo sutrikimą.
Galiojanti LTSA tvarka leidžia teikti paaiškinimus dėl protokolo ir skųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Skundui numatyta 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos; jis teikiamas per LTSA. Klaidingai apskaičiuotai kelių rinkliavai ištaisyti reikės atskiros Via Toll tvarkos. Ji bus ypač svarbi įmonei, atsiskaitančiai per išorinį paslaugos teikėją.
Pratęsti pasirengimo naudojantis sena vinjete nepavyks: visos 2026 metais įsigytos vinjetės nuo sausio 1 d. nebegalios. Už nepanaudotą laikotarpį operatorius žada grąžinti pinigus pagal tvarką, kurią paskelbs atskirai. Todėl sausio reisams svarbiausi bus artimiausi pranešimai apie prieigą prie sistemos ir įrenginių prijungimą. Po jų vežėjui turėtų likti laiko įsitikinti, kad jo automobilio kelionės tikrai apskaitomos, o pasirinktas mokėjimo būdas veikia.
Komentarai
Parašyti komentarą
Jūsų komentaras