Lietuva atsisako vinječių: kiek vežėjai mokės per Via Toll nuo 2027 m. sausio 1 d.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuva atsisako vinječių komerciniam transportui ir paleidžia Via Toll – mokestį už faktiškai nuvažiuotus kilometrus. Vežėjui tai keičia pačią išlaidų logiką: trumpas tranzitas kai kuriais atvejais kainuos mažiau nei dabartinė vinjetė, o nuolatinis darbas šalies viduje gali pabrangti kelis kartus. Tuo pat metu valstybė tikisi kelių mokesčių pajamas padidinti nuo dabartinių maždaug €70 mln. iki €110 mln. per metus – ir čia kyla įdomiausias klausimas: kas sumokės tuos papildomus €40 mln.?

Šiandien penkių ir daugiau ašių EURO VI sunkvežimis už €23 gali visą dieną važiuoti mokamais Lietuvos keliais. Nuo 2027 m. sausio 1 d. ši aritmetika pasikeis: kiekvienas mokamas kilometras turės savo kainą. N3 kategorijos sunkvežimiui su penkiomis ar daugiau ašių, EURO VI ir 1 CO2 emisijos klase kelionė mokama maršruto Vilnius–Klaipėda dalimi kainuos apie €33,28 į vieną pusę. Tas pats sunkvežimis nuo Lenkijos sienos per Kauną iki Vilniaus sumokės apie €20,08.

Taip ir atrodo pagrindinis reformos poveikis. Trumpas tranzitas kai kuriais atvejais kainuos mažiau nei dabartinė dienos vinjetė, o daug po Lietuvą važiuojančios transporto priemonės kelių išlaidos didės gerokai greičiau. Tai ypač aiškiai matyti maršrute Vilnius–Klaipėda–Vilnius: šiandien užtenka vienos €23 dienos vinjetės, o pagal Via Toll pasirinktos transporto priemonės skaičiavimas duoda apie €66,55.

Iki sistemos starto liko keturi mėnesiai, tačiau perėjimas jau vyksta. Nuo liepos 1 d. Lietuva nebeplatina vinječių, galiojančių ilgiau nei mėnesį. Iki metų pabaigos lieka dienos, savaitės ir mėnesio vinjetės, o 2027 m. sausio 1 d. jos visos nustos galioti. Už anksčiau įsigytų metinių vinječių nepanaudotą laiką valdžios institucijos žada grąžinti pinigus, nors išsamios procedūros dar nepaskelbė.

Kaip viena sistema pakeičia sąskaitą

Su dabartine vinjete apskaita paprasta: vežėjas nusiperka teisę tam tikrą laiką naudotis mokamu kelių tinklu. Per dieną sunkvežimis gali juo nuvažiuoti 40 km arba 400 km, vinjetės kaina nuo to nepasikeičia.

Via Toll skaičiuos faktiškai nuvažiuotą mokamą atstumą. Formulė tokia:

mokami kilometrai × konkrečios transporto priemonės tarifas = kelių mokestis.

Čia svarbios dvi detalės. Pirma, skaičiavimas vyksta tik valstybinės reikšmės keliuose, įtrauktuose į mokamą tinklą. Via Lietuva kalba apie daugiau kaip 2 800 km, o oficialiuose Vyriausybės dokumentuose nurodoma 2 851 km. Tinklas buvo išplėstas dar 2025 m., todėl pats Via Toll startas neprideda tūkstančių naujų mokamų kilometrų.

Antra, reforma taikoma M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų komerciniam transportui. M2 ir M3 – autobusai ir kitas atitinkamų kategorijų keleivinis komercinis transportas, N1 – krovininės transporto priemonės iki 3,5 t, N2 – sunkvežimiai nuo 3,5 iki 12 t, N3 – sunkieji sunkvežimiai virš 12 t. M1 kategorijos lengvieji automobiliai į šią sistemą nepatenka.

Kodėl tas pats maršrutas gali kainuoti skirtingai

Atstumas lemia tik dalį sąskaitos. Kilometro tarifas priklauso nuo pačios transporto priemonės: jos kategorijos ir masės, ašių skaičiaus, EURO standarto, CO2 emisijos klasės ir kitų patvirtintoje metodikoje numatytų parametrų.

Čia lengva susipainioti. EURO VI, EURO V ir senesni standartai pirmiausia apibūdina teršalų emisijas. CO2 emisijos klasė atskirai parodo sunkiosios transporto priemonės anglies dioksido efektyvumą. Todėl vien įrašo EURO VI dokumentuose neužtenka, kad visiems sunkvežimiams būtų galima priskirti vieną universalią kilometro kainą.

Pavyzdžiui, N3 kategorijos transporto priemonei su penkiomis ar daugiau ašių, EURO VI ir 1 CO2 emisijos klase paskelbtas tarifas yra €0,118/km. Kitoms tos pačios ašių grupės CO2 klasėms taikomi šiek tiek kitokie dydžiai. Visi tolesni CargoNews skaičiavimai taikomi būtent šiai konfigūracijai.

Technikos amžius ir aplinkosauginės charakteristikos jau duoda labai ryškų skirtumą. N3 su penkiomis ar daugiau ašių, 1 CO2 emisijos klasėje, EURO VI tarifas yra €0,118/km, EURO 0 – €0,266/km. Antras tarifas yra daugiau nei du kartus didesnis.

Ir čia patys oficialūs dokumentai palieka klausimą. LTSA pateikia maždaug 280 km ilgio maršruto Vilnius–Klaipėda pavyzdį ir rašo, kad dviašei EURO VI transporto priemonei mokestis būtų apie 32% mažesnis nei EURO 0. CargoNews pabandė pakartoti skaičiavimą pagal paskelbtą tarifų lentelę ir gavo kitokį rezultatą. N3 iki trijų ašių, 1 CO2 emisijos klasėje, lentelėje nurodyta €0,111 EURO VI ir €0,248 EURO 0, taigi skirtumas siekia apie 55%. LTSA savo pavyzdžio parametrų neatskleidžia pakankamai išsamiai, todėl pagal viešus duomenis neatitikimo kol kas paaiškinti negalima.

Maršrutai skirtumą parodo geriau už bet kokią formulę

Skaičiavimams imame N3, EURO VI, penkias ar daugiau ašių, 1 CO2 emisijos klasę ir €0,118/km tarifą. Mokamą kilometražą skaičiuojame pagal oficialius ruožus. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda mokami 10–91 km ir 103–304 km ruožai, visas pravažiavimas sudaro 282 km. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai mokamas ruožas eina nuo 7,60 iki 96,74 km.

Rezultatas gana iškalbingas. Vilnius–Klaipėda į vieną pusę kainuos €10,28 daugiau nei dabartinė dienos vinjetė, arba maždaug 45% daugiau. Kaunas–Klaipėda beveik sutampa su dabartiniais €23. Kelionė nuo Lenkijos sienos iki Vilniaus mūsų modelyje kainuoja maždaug €2,92 mažiau.

Dar stipriau keičiasi intensyvaus darbo ekonomika. Jei sunkvežimis per vienos dienos vinjetės galiojimą spėja nuvažiuoti Vilnius–Klaipėda–Vilnius, šiandien kelių mokestis lieka €23. Via Toll suskaičiuos 564 mokamus kilometrus, todėl suma padidės maždaug iki €66,55. Esant tokiam naudojimui fiksuota vinjetės kaina vežėjui buvo labai palanki.

Riba, nuo kurios Via Toll tampa brangesnis už dabartinę €23 dienos vinjetę, yra maždaug 195 mokami kilometrai. Su mėnesio vinjete skirtumas dar aiškesnis. Dabar ji kainuoja €138, o Via Toll su ja susilygina maždaug ties 1 170 mokamų kilometrų per mėnesį. Nuvažiavus 3 000 km suma būtų €354, nuvažiavus 6 000 km – €708.

Todėl vieno atsakymo į klausimą “Via Toll bus brangesnis ar pigesnis?” nėra. Retai ir trumpai važiuojant naujoji sistema gali sumažinti mokestį. Reguliariai Lietuvoje dirbančio ar kelis kartus šalį kertančio sunkvežimio sąskaita didės kartu su kilometražu.

Mokėti bus galima ir be atskiro įrenginio

Via Lietuva nereikalauja atskiro OBU kiekvienam sunkvežimiui. OBU, On-Board Unit, – borto įrenginys, automatiškai perduodantis duomenis, reikalingus kelių mokesčiui apskaičiuoti.

Vežėjai turės kelis variantus. Mobilioji Via Toll programėlė galės fiksuoti kelionę išmaniuoju telefonu. Įmonės su OBU arba sutartimis su EETS paslaugų teikėjais galės naudotis integruotais sprendimais. EETS, European Electronic Toll Service, – Europos elektroninės rinkliavos paslauga, leidžianti per vieną suderinamą paslaugų teikėją dirbti su skirtingų šalių kelių mokesčių sistemomis.

Vienkartiniam tranzitui numatytas vienkartinis maršruto bilietas per savitarnos paskyrą. Tai patogu užsienio transporto priemonei, kuri Lietuvoje pasirodo retai ir nenori montuoti atskiros įrangos. Mokėti bus galima banko kortele, per elektroninę bankininkystę, degalų kortelėmis ir per EETS paslaugų teikėjus. Grynieji pinigai nebus priimami. Priklausomai nuo pasirinkto sprendimo, atsiskaityti bus galima prieš kelionę arba po jos.

Dalis kasdienių sistemos detalių dar neaiški. Rugpjūčio pabaigoje valdžios institucijos dar nebuvo paskelbusios visos atidėto mokėjimo tvarkos, procedūros užsienio įmonėms, klaidingų transporto priemonės duomenų taisymo taisyklių ir galutinio pinigų grąžinimo už likusį metinės vinjetės laikotarpį mechanizmo. Via Toll naudotojų portalas turėtų pradėti veikti rudenį, o vežėjams sistemą planuojama leisti išbandyti likus vienam ar dviem mėnesiams iki starto.

Su nuolaidomis kol kas kilo biurokratinė painiava

Oficialūs šaltiniai nesutampa dėl lengvatų netaršiam transportui. Birželio pranešime LTSA nurodo 50% mažesnį mokestį elektrinėms ir vandenilinėms transporto priemonėms bei 40% mažesnį mokestį biometanu varomoms transporto priemonėms. Via Lietuva birželio 26 d. vežėjams skirtame pranešime rašo apie 75% sumažinimą visiškai elektrinėms ir vandenilinėms M2, M3, N1, N2 ir N3 transporto priemonėms.

Papildomos painiavos įneša patvirtinta tarifų lentelė: joje yra atskiri tarifai nulinės emisijos transportui, o teisės aktuose naudojami specialūs koeficientai. Todėl CargoNews kol kas nepaverčia šios lengvatos konkrečia reiso kaina. Skirtumas tarp 50% ir 75% per didelis, kad būtų galima pasirinkti vieną variantą be aiškaus oficialaus paaiškinimo.

Iš kur atsiras dar €40 mln.

Įdomiausias reformos skaičius susijęs su valstybės pajamomis. Dabar Lietuva iš vinječių gauna apie €70 mln. per metus. Via Lietuva pirmaisiais Via Toll veikimo metais tikisi apie €110 mln. Tai €40 mln. daugiau, augimas siekia maždaug 57%.

Šių 57% negalima perkelti į vieno vežėjo sąskaitą. Mūsų maršrutai tai pačiai EURO VI konfigūracijai jau duoda maždaug +45%, +3%, −13% ir +189%, priklausomai nuo kilometražo ir scenarijaus. Konkrečios įmonės išlaidos priklausys nuo to, kiek ji važiuoja mokamu tinklu ir kokią techniką naudoja.

Iš kur tada papildomi pinigai? Valdžios institucijos kalba apie tikslesnę faktinio kilometražo apskaitą ir griežtesnę kontrolę. Iki Via Toll starto planuojama apie 600 kontrolės taškų, įskaitant specialias kameras ir dalį momentinio bei vidutinio greičio matavimo sistemų. Sistema tikrins, ar aktyvuota programėlė, ar veikia OBU ir ar nupirktas maršruto bilietas.

Mokamo tinklo plėtra čia paaiškina tik dalį: pagrindiniai 2 851 km atsirado anksčiau, po 2025 m. plėtros. Viešos €110 mln. prognozės išklotinės, kurioje atskirai būtų matyti tarifų, realaus kilometražo ir sustiprintos kontrolės dalis, CargoNews paskelbtuose dokumentuose nerado. Taigi būsimas pajamų augimas žinomas, jo tiksli vidinė aritmetika kol kas neatskleista.

Via Lietuva vertina, kad kelių mokestis sudaro nedidelę bendros logistikos savikainos dalį ir reikšmingo poveikio prekių kainoms neturėtų būti. Tai sistemos operatoriaus pozicija. Vežėjui vaizdas priklauso nuo darbo modelio: keli tūkstančiai mokamų kilometrų per mėnesį kelių išlaidų eilutę pakeičia labai pastebimai jau lyginant su dabartine mėnesio vinjete.

Kodėl Lietuva tai daro dabar

Lietuvos reforma atitinka europinį perėjimą prie sunkiojo transporto apmokestinimo pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą ir transporto priemonės aplinkosaugines charakteristikas. Atnaujinta Eurovinjetės direktyva numato, kad sunkiajam transportui pagrindiniame TEN-T tinkle bendras Europos terminas atsisakyti laiku pagrįstų mokesčių yra 2030 m., nors direktyvoje numatytos išimtys.

2027 m. sausio 1 d. datą Lietuva pasirinko anksčiau. Lenkijos vežėjams pats kilometro mokesčio principas pažįstamas iš e-TOLL, todėl techninė logika neturėtų stebinti. Finansinis rezultatas Lietuvoje priklausys nuo to, kiek kilometrų konkreti transporto priemonė nuvažiuoja mokamu tinklu.

Klaida gali kainuoti gerokai daugiau už patį pravažiavimą

Via Lietuva nurodo €700–€1 000 administracinę baudą už nesumokėtą kelių mokestį. Nuo 2027 m. sausio 1 d. prie jos prisidės dar €112 kelių mokestis. Tokia suma tiesiogiai numatyta Lietuvos įstatymo redakcijoje, kuri įsigalios kartu su Via Toll.

Taigi kelių dešimčių eurų vertės klaida per reisą gali baigtis šimtais eurų išlaidų. Kai automatiškai tikrinami ir užsienio valstybiniai numeriai, o kontrolės taškų bus šimtai, teisingi duomenys apie transporto priemonę, ašių skaičių ir ekologinę klasę tampa labai konkrečiu finansiniu klausimu.

Iki sausio lieka keturios svarbios neaiškios vietos: galutinė pinigų grąžinimo už metines vinjetes procedūra, išsamios atidėto mokėjimo taisyklės, praktinė tvarka užsienio įmonėms ir aiškus elektriniam bei vandeniliniam transportui taikomų lengvatų paaiškinimas.

Likusi logika jau aiški. Nuo 2027 m. Lietuvos kelių kaina augs kartu su mokamu kilometražu ir priklausys nuo konkrečios transporto priemonės charakteristikų. Trumpas tranzitas kartais kainuos mažiau nei dabartinė vinjetė, nuolatinis darbas šalyje gali pabrangti kelis kartus. Svarbiausias skaičiavimas prasidės nuo trijų dalykų: mokamo kilometražo, ašių skaičiaus ir sunkvežimio aplinkosauginių charakteristikų.