Mažas daiktas – skaudžios pasekmės. Kodėl būtina visus daiktus kabinoje laikyti dėtuvėse?

Ar visada pasikrovę dar vieną krovinį, į kurią nors užsienio šalį, pasitikrinate, kaip „pasikrovėte“ asmeninius daiktus? Ar visi daiktai guli jiems skirtose vietose, sandariose daiktadėžėse ir dėtuvėse? Draudimo bendrovė „If“ atkreipia vairuotojų dėmesį, kad susidūrimo metu 100 km/h greičiu važiavusiame automobilyje 30 kg sveriantis lagaminas staiga įgauna 4800 kg smūgio galią – tiek, kiek sveria dramblys.

Sakysite, kad sunkvežimis retai pasiekia 100 km/h greitį? Tokiam kontrargumentui draudimo bendrovė pateikia daugiau skaičių. Jei greitis siekia 50 km/h, o netinkamai padėtas krepšys už Jūsų nugaros sveria 30 kg, susidūrimo arba staigaus stabdymo metu jis įgauna 1200 kg svorį. Jei vis dėlto pasiekiate ir 100 km/h greitį – krepšio svorio galia vėl prilygsta drambliui. Net laisvai kabinoje gulintys mobilieji telefonai gali rimtai pakenkti vairuotojui. Jei transporto priemonė įvykio metu važiavo 100 km/h greičiu, telefonas „pasunkėjo“ iki 15-16 kg.

Draudimo bendrovės „If“ vyriausioji žalų ekspertė Alytė Balkuvienė pataria vengti palaidų daiktų, pavyzdžiui, vandens butelių, kurie labai dažnai būna padėti ant galinės sėdynės (arba, sunkvežimio vairuotų atveju, ant gulto). Saugiausiai juos laikyti durelių kišenėlėse, sėdynės atlošo kišenėje arba padėti ant grindų priešais keleivio sėdynę. Net jei daiktai yra ypač maži, netvarkingai laikomi, gali lemti pačias pavojingiausias traumas galvos ar kaklo srityje.

„Vairuotojai dažnai nesusimąsto, kokį pavojų gali sukelti nesaugiai automobilyje laikomi daiktai, kurie susidūrimo momentu iš inercijos skries į automobilio priekį tokiu pačiu greičiu, kokiu buvo važiuojama prieš stabdymą. Patikrinimas, ar salone nėra paliktų nepritvirtintų daiktų, turėtų tapti įpročiu kaip saugos diržų užsisegimas“, – sakė draudimo bendrovės „If“ vyriausioji žalų ekspertė Alytė Balkuvienė. Tokie patys pavojai, mobiliųjų telefonų bei gaiviųjų gėrimų butelių pavidalu, kasdien tyko ir sunkvežimių vairuotojų.

Kai transporto priemonė pajuda į kelią

Ruošiantis vykti atostogų automobiliu ar į darbo kelionę su kroviniu, patariama tvarkingai susipakuoti daiktus, kad jie nesužalotų keleivių ar paties vairuotojo. Sunkvežimiuose tam yra skirtos dėtuvės, išdėstytos skirtingose kabinos vietose. Tačiau ar visada vairuotojai paiso saugumo reikalavimų ir savo daiktus laiko tvarkingai? Galbūt ant gulto paliktas telefonas ar kompiuteris, yra kur kas pavojingesnis daiktas, nei vairuotojui gali atrodyti?

UAB „Arijaus“ Nuosavo autotransporto departamento direktoriaus pavaduotojas, Ivan Dumša, teigia, kad per aštuonerius darbo metus transporto srityje, tokių nelaimingų atsitikimų su vairuotojais išvengta. Tačiau sunkvežimio vairuotojai įlipę į kabiną neretai pamiršta pritvirtinti įvairius smulkius daiktus ir tai gali atnešti kitokios, tačiau taip pat nemalonios žalos.

„Pasikalbėjus su servisų darbuotojais paaiškėja, kad kas liečia ne vietoje kabinoje paliktus daiktus, neretai pamirštami kompiuteriai ar kiti smulkūs daiktai. Kai mašina atvaroma remontui, pakėlus kabiną, tokie daiktai neretai išdaužia priekinį sunkvežimio stiklą,“ – pasakojo I. Dumša.

Pašnekovas pasakojo, kad transportui pajudėjus į kelią vairuotojai atlikdami manevrus kelyje neretai pamiršta apie neužsuktus, sunkius gaiviųjų gėrimų butelius, paliktus ant viršutinių gultų. Pasitaiko atvejų, kad toks butelis vairuotojui darant posūkį virsta ir išsilieja kabinos viduje. Tokie įvykiai brangiai kainuoja, nes gali atsirasti elektros gedimų.

Vagys nemiega

Pats paprasčiausias patarimas, kurį primena draudimo bendrovė „If“, ir kurio kartais pamirštama laikytis – tai nepalikti daiktų aiškiai matomoje vietoje. Išlipant iš transporto priemonės, net ir trumpam, nepalikite daiktų kabinoje, nes galite likti ir be dokumentų, ir be pinigų.

UAB „Arijaus“ Nuosavo autotransporto departamento direktoriaus pavaduotojas vagystes transporto srityje įvardina, kaip vieną opiausių problemų. Nors dažniausiai yra „pasikėsinama“ į kuro atsargas ir vežamus krovinius, bet pasitaiko ir neapdairiai kabinoje paliktų daiktų vagysčių. „Būna ir taip, kad vairuotojas išeidamas pamiršta įjungti signalizaciją, o tada iš kabinos neretai dingsta neatsargiai paliktos kortelės, kuriomis atsiskaitoma už kurą, kelius, ar kitas paslaugas, – patirtimi dalinosi I. Dumša.

Paklaustas, kaip UAB „Arijus“ išvengia tokių nutikimų, pašnekovas tvirtino, kad geriausia apsaugos priemonė – prevencinė priemonė. Nuolat instruktuojami vairuotojai, pokalbiai ir net vaizdinė medžiaga tam, kad įmonės darbuotojai suprastų problemos svarbą ir nedarytų tokių klaidų patys.

Atsarga gėdos nedaro

Šiek tiek liūdnos statistikos. Valstybinės darbo inspekcijos pateikiamais, šių metų pirmojo pusmečio, išankstiniais duomenimis daugiausiai ir mirtinų, ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko būtent transporto įmonėse – jos sudaro beveik po 28 proc. visų mirtinų ir sunkių nelaimių darbe. Pranešama, kad darbuotojai dažniausiai traumas patyrė atlikdami sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus, remontuodami technines priemones, mechanizmus, tarp jų automobilius ir elektros įrenginius. Dažniausiai sunkios ir mirtinos nelaimės darbe įvyko netinkamai organizavus darbus ar pažeidus darbų technologinį procesą (apie 22 proc.), darbdaviui neužtikrinus vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavus, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų (18 proc.). Be to, nustatyta, kad 28 proc. atvejų darbuotojai žuvo ar buvo sunkiai sužaloti dėl savo pačių nesaugių veiksmų. Todėl, visų pirma pats vairuotojas turi rūpintis savo saugumu, nes niekas kitas to geriau už jį atlikti negali.