Neišmokėti pinigai – vairuotojų galvos skausmas (1 dalis)

Vilkikų vairuotojų ir darbdavių nesutarimus vis dažniau sprendžia specialiai įsteigtos darbo ginčų komisijos ir teismai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukia vis daugiau vairuotojų skundų, nukentėjusių dėl darbdavių, kurie nemoka algos arba sumoka daug mažiau negu susitarta. Nedažnai, tačiau pasitaiko ir bylų, kuriose vežėjai reikalauja išieškoti iš vairuotojų materialinę žalą.

Skundai keliauja į darbo ginčų komisijas

Nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujai darbo ginčų nagrinėjimo tvarkai, darbuotojo ir darbdavio nesutarimus nagrinėja darbo ginčų komisijos prie VDI teritorinių skyrių. „Dabar darbuotojams pakanka parašyti pareiškimą VDI teritoriniam skyriui per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo, kad jo teisės pažeistos. Prašyme, be asmens duomenų, darbovietės pavadinimo ir adreso, būtina nurodyti aplinkybes, motyvuotai pagrįsti savo pretenziją darbdaviui“, – sako Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja buhalterinės apskaitos ir teisės klausimais Jovita Jančauskienė.

Pasak Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininko Ramūno Narbuto nuo darbdavių nukenčia gana daug vairuotojų, tačiau tik nedidelė dalis išdrįsta ieškoti teisybės. Geriausia pasitelkti į pagalbą profesionalus, kurie turi sukaupę informaciją apie darbo ginčų sprendimus ir teisminę praktiką skirtinguose sektoriuose. „Tie kas ieško teisybės dažniausiai laimi. Profesinė sąjunga pirmiausia padeda įvertinti situaciją, paaiškina kurie lūkesčiai yra teisėti, ko galima reikalauti. Svarbu nepradėti ginčo, kai esi neteisus. Padedame surinkti reikiamus dokumentus ir parašyti skundą darbo ginčų komisijai, profesinės sąjungos nariui pageidaujant, atstovaujame jo interesus darbo ginčų komisijoje“, – sako jis.

Pasak J. Jančauskienės, darbuotojui nereikia samdytis advokato, komisijos paslaugos jam nieko nekainuoja. Nei darbuotojai, nei darbdaviai negali apeiti darbo ginčų komisijų ir iš karto kreiptis į teismą. Be jų išvadų teismas prašymo nagrinėti skundą nepriims, išskyrus tam tikrus atvejus. Pavyzdžiui, kai ginčas kyla dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, dėl darbuotojo iš darbo atleidimo teisėtumo ir kt.

VDI sulaukia ir vežėjų skundų

VDI statistika byloja, kad į ginčų komisijas kreipiasi ir patys vežėjai, nors tokių bylų pasitaiko nedažnai. Cargonews.lt kalbinti transporto įmonių vadovai tuo nesistebi, nes vežėjai ir vairuotojai yra skirtingose barikadų pusėse ir dažnai nesugeba susitarti.

UAB „Polita“ vadovas Renatas Vainius akcentuoja, kad negalima kategoriškai smerkti vien vairuotojų ar transporto įmonių savininkų. „Ir viena, ir kita pusė turi savo ydų. Yra nemažai blogų pavyzdžių“, – sako jis. Kalbėdamas apie tai, ką reikia daryti, kad santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio pagerėtų, vežėjas pabrėžia bendravimo svarbą. „Kai viena ir kita pusė žino vieni kitų lūkesčius, tada galima kalbėtis ir rasti kompromisą. O pas mus dažniausiai yra taip – savininkai turi savo požiūri į darbą ir transporto veiklos organizavimą, o vairuotojai turi savo interesus. Jiems trūksta motyvacijos stengtis dėl įmonės ir atlikti darbą gerai, kad užsakovas vėl kreiptųsi į šią bendrovę. Nesugebame iškelti bendrų tikslų. Vairuotojui reikia patikrinti padangas, kaip sutvirtintas krovinys, nes kai atsitinka bėda, tai visi kalti, tik ne vairuotojas”, – sako jis.

UAB „Calenberg Vilnius“ vadovas Andrius Lisovskis sako, kad vairuotojo pareiga yra prižiūrėti automobilį ir sėkmingai bei laiku pristatyti krovinį iš taško A į tašką B. „Problemos prasideda kai vairuotojas nevykdo savo pareigų. Jam paskiriamas išvykimo laikas, tačiau dažnai jis galvoja, kad gali dar pailsėti, pabūti namie. Išvažiuoja ne vakare, kaip buvo sutarta, o kitos dienos rytą. Vėluodamas atvykti į paskirties vietą teisinasi, kad pateko į kamštį. Jis paskaičiavo laiką ir galvojo, kad spės, dėl to ir išvažiavo tik ryte. O kelyje juk gali ir autoįvykis koks atsitikti, dėl to ir susidaro kamščiai. Kai vairuotojas pristato krovinį keliomis valandomis vėliau, o užsakovas nesumoka, pavyzdžiui, tūkstančio eurų, tada darbdavys tikisi, kad kažkokią dalį kompensuos ir darbuotojas. Tokiais atvejais vairuotojai nemano esantys kalti, tačiau taip nėra. Jų pareiga – vykdyti nurodymus“, – dėsto jis.

Kilometro kaina

Tolimųjų reisų vairuotojų prašymų skaičius dėl individualių ginčų skirtingose VDI teritorinių skyrių darbo ginčų komisijose sudaro nuo 4 proc. iki 10 proc., o VDI Klaipėdos skyriuje – siekia apie ketvirtadalį. Dažniausiai prašymuose keliami klausimai, susiję su neišmokėtu darbo užmokesčiu ir dienpinigių už komandiruotes išieškojimu.

Vairuotojai, ateidami dirbti į transporto bendrovę, susitaria dėl kainos už kilometrą, o tai niekaip nebūna įforminta. Pasak VDI atstovu, žodžiu sulygstama vairuotojams mokėti ne pagal tam tikrus reikalavimus nustatytą atlyginimą, bet už nuvažiuotus kilometrus – o tai turi neigiamos įtakos eismo saugumui, prieštarauja ES praktikai bei tampa darbuotojų ir darbdavių nesutarimų priežastimi.

Pasak R. Narbuto, daugeliu atveju ginčus galima išspręsti be teismo. Dažnai vairuotojas ir darbdavys susitaria iki darbo ginčų komisijos posėdžio, kartais net nereikia kreiptis į darbo ginčų komisiją. „Pirmausią įvertiname situaciją ir jei esame tikri, kad vairuotojas teisus siūlome kelti reikalavimus. Būna atvejų, kad vairuotojai klysta, tarkime norėdami gauti žadėtą mokestį už nuvažiuotus kilometrus, ar gauti kompensaciją už baudas dėl darbo ir poilsio režimo pažeidimų. Juos darbdavys gali gražinti tik gera valia, darbo ginčų komisija čia nepadės“, – sako jis.

Kitoje dalyje, kurią patalpinsime pirmadienį, toliau nagrinėsime su vairuotojų ir darbdavių ginčais susijusias problemas.