CARGONEWS

 Puspriekabių gamintojai fiksuoja rekordinę paklausą

IMG_5900

Apie itin spartų komercinio transporto parko atnaujinimą Lietuvoje po įsiplieskusio ekonominio karo tarp Rusijos ir Europos CargoNews.lt jau ne kartą rašė: netekusios darbo įprastuose maršrutuose tarp Vakarų ir Muitų sąjungos valstybių, vežėjų įmonės persėdo į „Euro 6“ aplinkosauginius standartus atitinkančius vilkikus ir pakankamai sėkmingai rado ką veikti Senojo žemyno  rinkose. Ši rokiruotė sukėlė tikrą užsakymų laviną ir kitose transportininkus aptarnaujančiose kompanijose.

Po to, kai „Girteka“ pasirašė kontraktą dėl 1000 „Mercedes-Benz“ vilkikų įsigijimo (tai didžiausias sandoris Rytų Europoje per visą Vokietijos pramonės giganto istoriją), buvo galima tikėtis ir užsakymų puspriekabių ir priekabų pardavėjams, tačiau realybėje paklausos šuolis pranoko pačius optimistiškiausius lūkesčius. Iš viso per pirmuosius šešis 2016-ųjų metų mėnesius Lietuvoje jau parduota daugiau kaip 1567 tentinių puspriekabių ir per 889 „šaldytuvų“. Lyderio pozicijų niekam neužleidžia „Schmitz Cargobull“ – mūsų šalyje jai priklauso 57 proc. „tentų“ ir net 82 proc. refrižeratorių rinkos. Antroje vietoje įsitvirtino „Krone“ (483 tentinės puspriekabės ir 155 puspriekabės-šaldytuvai), o trečioje – „Kögel“ (168 „tentai“ ir 4 „šaldytuvai“). „Schwarzmüller“ ir „Wielton“ pardavimų apimtys kol kas labai kuklios – abiejų kompanijų klientus galima suskaičiuoti ant pirštų.

„Žinoma „Girteka“ užsakymas – 410 šaldymo įrangą turinčių puspriekabių bei 130 tentinių puspriekabių – didžiulis ir svarbus. Bet tai tik „vyšnaitė ant torto“. Dar maždaug 15 kompanijų – transporto rinkos lyderių, apie kuriuos nebuvo daug kalbama viešoje erdvėje, pradėjo kardinalius turimos technikos atnaujinimo procesus, todėl 2016-aisiais veiklos augimas daugiau nei įspūdingas. Per pirmąjį pusmetį mes jau pardavėme beveik 23 proc. puspriekabių daugiau nei visus praėjusius metus“, – pažymėjo „Schmitz Cargobull Baltic“ naujų puspriekabių pardavimo vadovas Lietuvai Darius Skardžius.

„Schmitz Cargobull Baltic“ naujų puspriekabių pardavimo vadovas Lietuvai Darius Skardžius

„Schmitz Cargobull Baltic“ naujų puspriekabių pardavimo vadovas Lietuvai Darius Skardžius

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad beveik visi didieji vežėjai specializuojasi tam tikrų krovinių gabenime, todėl jų užsakomos transporto priemonės dažnai gana stipriai skiriasi nuo to, ką įprasta vadinti „bazine komplektacija“ – daugelis priedų skirti tik konkrečiomis logistikos užduotims spręsti, bet nėra universalūs.

„Iš pirmo žvilgsnio tokia specializacija gali atrodyti kiek rizikinga, tačiau panagrinėjus detaliau tampa akivaizdu, kad tai yra profesionalumo ir verslo partnerių pripažinimo įrodymas. Tarkim nemaža dalis užsakymų atkeliavo iš vežėjų įmonių, kurios aptarnauja didžiuosius automobilių gamintojus ir su vadinamosiomis „Mega“ tipo puspriekabėmis (jų vidinis aukštis siekia 3 metrus) gabena komplektuojančias detales bei komponentus. Jis savotiški sandėliai ant ratų, krovinius pristatantys tiesiai prie surinkimo konvejerių. Akivaizdu, kad tai labai geras mūsiškių vežėjų įvertinimas“, – teigė vienas „Schmitz Cargobull Baltic“ vadovų.

Kodėl tokių ar panašių darbų nebuvo galima imtis su senosiomis puspriekabėmis ir priekabomis? Komentuodamas šiuos dalykus D. Skardžius patikino, kad vežėjai neturi nė menkiausio noro rizikuoti ir dėl kokių nors techninių problemų vėluoti pristatyti krovinį bei prarasti partnerių pasitikėjimą. Be to, jei tranzitinių reisų Vakarai – Rytai – Vakarai metu dažniausiai pavykdavo stabtelėti namuose ir esant reikalui kažką suremontuoti, tai pradėjus kabotažinius vežimus kokių galimybių nėra. O naudotis vokiečių ar prancūzų serviso meistrų paslaugomis – kur kas brangesnis malonumas nei Lietuvoje.

IMG_5899

„Svarbu ir tai, kad rinkoje atsirado naujų inžinerinių sprendimų, kurie gerokai palengvina vežėjų darbą. Tarkim „Schmitz Cargobull“ puspriekabės su moduliniu rėmu, kurio pagrindą sudaro L formos  sijos, gaminamos naudojant šalto valcavimo technologijas. Metalo lakštai išlenkiami iki reikiamos formos nieko nekaitinant ir nevirinant, todėl  termiškai neapdorotas ir neturintis siūlių metalas nepraranda savo tvirtumo ir stangrumo fizinių savybių, kadangi lieka absoliučiai vientisas. Tokia konstrukcija atlaiko didesnes apkrovas ir yra ilgaamžiškesnė, o dėl kniedėmis jungiamų atskirų modulių – lengviau ir greičiau remontuojama, – pastebėjo D. Skardžius. – Tas pats pasakytina apie puspriekabes-šaldytuvus. „S.KO COOL“ technologija nėra revoliucinė, vis dėlto tie patobulinimai, kuriuos padarė „Schmitz Cargobull“ konstruktoriai, gerokai palengvina šaldytuvų priežiūrą ir leidžia vežėjams dirbti efektyviau bei saugiau gabenti „temperatūrines“ prekes.“

Transporto rinkos ekspertas taip pat pasidžiaugė, kad nepaisant kvapą gniaužiančios  pardavimų statistikos nėra jokio pagrindo nerimauti dėl galimo rinkos „burbulo“ susiformavimo.

„Mes labai gerai žinom klientus, su kuriais dirbam ne vienerius ir ne dvejus metus. Jų sprendimai leisti pinigus naujai technikai yra labai kruopščiai pamatuoti. Atsitiktinių investuotojų, kurie kadaise bandė kopijuoti nuo sėkmingai veikiančių transporto kompanijų veiklą, šiuo metu rinkoje tikrai nėra. Visi kurie atlaikė didžiąsias pastarųjų metų ekonomikos nuosmukio bangas tikrai nedaro neadekvačių sprendimų“, – konstatavo D. Skardžius.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0