CARGONEWS

TIR krizės pusiaukelė: kokias pamokas išmokome?

Greenlight

Praėjusią savaitę Rusija nusprendė atšaukti naujosios tranzito tvarkos įvedimą. Šalyje ir toliau be trikdžių turėtų veikti TIR sistema, tiesa, galbūt tik iki birželio 1 d. Vasara žadama vėl įvesti naująją tvarką. Na, o kol kas galime pabandyti įvertinti kokias pamokas išmokome ir kokiomis nuotaikomis vežėjai gyvens iki kitos vasaros bei ko galima tikėtis ateityje.

Su Rusija reikia mokėti kalbėtis?

Vasarą prasidėjęs ir visą rudenį trukęs Europos vežėjų, politikų ir visuomeninių organizacijų spaudimas nedavė didesnių vaisių siekiant išsaugoti pilnavertį TIR sistemos funkcionavimą Rusijoje. Keletą kartų naujosios tranzito tvarkos įvedimas buvo nukeltas, tačiau lapkričio vidury ji vis tik įsigaliojo. Negelbėjo nei aukščiausių Europos Sąjungos pareigūnų pokalbiai su Rusijos atstovais, nei pačių rusų vežėjų priekaištai savo šalies muitinės sprendimui.

Sutapimas ar ne, tačiau ledai pajudėjo tuomet, kai tarptautinė kelių transporto sąjunga IRU išplatino pranešimą, kuriame buvo teigiama, jog artimiausiu metu gali būti sustabdytas TIR sistemos veikimas Rusijoje.

Po šio IRU pareiškimo pasidarė aišku, kad Europa pasiruošusi imtis atsakomųjų veiksmų Rusijos vežėjų atžvilgiu savo rinkose.

Rusai patys nežino ko nori?

Rusai įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, vis garsiau pradedama kalbėti apie tai, kad šalyje reikia kurti užsienio investicijoms palankias sąlygas, skatinti ekonomiką, tačiau pastaruoju metu elgiamasi atvirkščiai. TIR sistemos apribojimas ir dirbtinės kliūtys užsienio šalių vežėjams gerokai nusmukdė šalies įvaizdį. Juolab, kad alternatyvos TIR sistemai pasiūlyta nebuvo, o tiesiog įvesta nauja tvarka.

Kitas keistas aspektas – Rusija įvedusi naująją tvarką apie tai nediskutavo su verslo atstovais, o būtent jie kuria darbo vietas šalyje, moka mokesčius. Ne vienas Rusijos vežėjas pripažino, kad naujoji sistema, tokia kokia ji numatyta dabar, gali privesti prie įmonių apyvartų mažėjimų, darbuotojų atleidimų. Apskritai, valdžios sprendimai turėtų gerinti verslo sąlygas šalyje. Na, bent jau vietiniams verslininkams, tačiau šiuo atveju jie ir patys abejojo tokio sprendimo nauda.

Muitinė ir Rusijos vežėjų asociacija pratęsė sutartį dėl TIR sistemos veikimo. Jei šioms dviem organizacijoms, tarp kurių santykiai pastaruoju metu buvo įtempti, nebūtų pavykę susitarti, neoficialiais duomenimis, būtų buvęs skelbiamas viešasis konkursas TIR sistemai administruoti.

Priežastis – Rusijos muitinė nepasiruošusi?

Situacija Rusijos pasienyje, po naujosios tranzito tvarkos įvedimo tapo sudėtinga. Nors dalis vežėjų pasuko kitais keliais arba nusprendė laikinai nevažiuoti į Rusiją, kol nepaaiškės naujosios tvarkos subtilybės, pasienyje vis tiek susiformavo nemažos eilės. Vairuotojai gerokai ilgiau užtrunka kol sutvarko visus reikiamus dokumentus.

Negana to, dalis naująja sistema nepatenkintų Rusijos aktyvistų nuvykę į pasienį pamatė gerokai ilgesnes eiles nei skelbia oficialūs šaltiniai.

Apie padidėjusias vairuotojų problemas taip pat kalbėta nemažai. Ne visuose pasienio punktuose yra laukimo aikštelės, trūksta tokių elementarių dalykų kaip geriamo vandens taškų, tualetų ar šiukšliadėžių.

Susisiekus su prisistatyti nenorėjusiu vilkiko vairuotoju, kuris pastaruoju metu kirto Rusijos sieną, šis situaciją pasienyje pakomentavo trumpai ir lakoniškai: „Trūksta žodžiu, o keiktis nebesinori“.

Rusija nori, kad naujoji tranzito sistema užtikrintų labiau patikimą muitų surinkimą, tačiau naujoji tvarka neturėtų įtakoti eilių pasienyje, vairuotojų sveikatos ir sienos kirtimo laiko. Belieka pasidžiaugti, kad naujoji tranzito sistema atšaukta. Dabar teks laukti vasaros ir tikėtis, kad iki to laiko bus išspręsta susidariusi TIR sistemos krizė.

Iki vasaros kurs savo IRU ir savo TIR sistemą?

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos muitinė kalbėjo apie tai, kad Muitų sąjungai vertėtų sukurti savo tranzitinę sistemą. Muitinės atstovų nuomone, didžioji dalis krovinių vežamų su TIR knygelėmis keliauja į Muitų sąjunga, tuo metu iš Muitų sąjungos į Europą gabenant krovinius ši sistema nėra itin populiari.

Taip pat akcentuojama tai, kad Muitų sąjungos valstybės yra priklausomos nuo monopolinės TIR sistemos ir iki šiol nelabai turėjo kito pasirinkimo, tad nauja, konkurencinga tranzito sistema ir ją administruojanti organizacija yra reikalinga Muitų sąjungai.

Tad vasara galbūt nacionalinė garantija jau bus pamiršta, o vežėjams bus pasiūlytas dar kitas produktas?

O kas vasarą?

Mažų mažiausiai dauguma vežėjų norėtų, kad iki šiol funkcionavusi TIR sistema liktų. Naujoji tranzito sistema galėtų būti alternatyva vežėjams, nenorintiems ar negalintiems vežti krovinių su TIR knygelėmis. Gyvenantys demokratinėse šalyse įpratę rinktis, tad ir šiuo atveju šis variantas būtų į naudą visiems. Atsirastų papildoma konkurencija, vežėjai turėtų alternatyvų. Galų gale galima tikėtis, kad bus sutvarkyta ir pati Rusijos sugalvota tranzito  sistema ar bus sukurta nauja su kita, ją administruojančia organizacija, bei vežėjams nebereiks gaišti pasienyje, turėti papildomų išlaidų ar ieškoti naujų kelių į senai atrastą Rusijos rinką.

Chaosas buvęs rudenį gerokai sukrėtė transporto pasaulį. Jau rašėme ir apie tai, kad pradedama dairytis ir į kitas transporto rūšis, kuriomis gabenant krovinius verslo aplinkos stabilumas didesnis. Valdžios atstovai prabilo apie galimybę perorientuoti verslą į vakarų rinkas ir būti mažiau priklausomiems nuo Rusijos. Yra manančių, kad nieko čia nepakeisi, reikia žaisti pagal esamas taisykles ir bandyti toliau pelningai dirbti. Ką pasirinks Lietuvos vežėjai? Sužinosime atėjus vasarai, o kol kas laiko pamastymams yra.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0