CARGONEWS

Transporto priemonė – nauja ar ne nauja?

14375
Praėjusių metų birželį susisiekimo ministro įsakymu Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše atsirado nauja sąvoka – „Nauja transporto priemonė“.
 
Pasak Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktoriaus Šarūno Baublio, iki tol naujos transporto priemonės sąvoka nebuvo apibrėžta, dėl to neretai kildavo įvairiausių nesusipratimų ją interpretuojant. „Dažnai susidurdavome su problema – kokią transporto priemonę laikyti nauja? Ar automobilis, kuris pagamintas prieš keletą metų ir iki tol stovėjęs automobilių salone, laikytinas nauju? O tas, kuris tik ką pagamintas, nupirktas vos prieš trejetą dienų, tačiau bevežant į Lietuvą apdaužytas, skubiai suremontuotas – gali būti traktuojamas kaip naujas? Iki tol naujumo kriterijus buvo vertinamas subjektyviai, pasitaikydavo piktnaudžiavimo atvejų. Kildavo ir problemų su mokesčiais. Papildytame apraše atsirado konkretus naujo automobilio apibrėžimas: „Nauja transporto priemonė – transporto priemonė, kuri iki nuolatinės registracijos Lietuvoje nebuvo registruota kitoje valstybėje“. Manau, tokiu būdu buvo užkirstas kelias piktnaudžiavimams bei vengimui atlikti techninę apžiūrą tuomet, kai būdavo bandoma įregistruoti naują, bet jau apgadintą transporto priemonę“, – kalbėjo Š. Baublys.

Remiantis naujaisiais reikalavimais, transporto priemonės, kurios jau buvo registruotos bet kurioje šalyje, tačiau Lietuvoje registruojamos pirmą kartą, privalo atlikti techninę apžiūrą – antraip tai patvirtinantys dokumentai joms nebus išduoti. Kitaip tariant, visiškai nauja transporto priemonė, tačiau (tegu ir prieš porą dienų) jau įregistruota kitoje šalyje, Lietuvoje bus traktuojama kaip nebe nauja.

Su naujosios tvarkos nepatogumais bene pirmieji susidūrė bendrovės „Ligranta“ vadovai. Vos prieš keletą dienų įsigytą ir Čekijoje užregistruotą naują miškovežę jie privalėjo pristatyti į „Tuvlitą“ techninei apžiūrai. Iki praėjusių metų birželio, kai įsigaliojo naujos transporto priemonės sąvoka, puspriekabė būtų buvusi laikoma nauja ir vežėjas, pristatęs Čekijoje išduotus registracijos dokumentus, būtų galėjęs ja naudotis iki tol, kol būtų atėjęs laikas įstatymų numatyta tvarka atlikti techninę apžiūrą. Kodėl susiklostė tokia iš pirmo žvilgsnio absurdiška situacija? 

„Tokios rūšies miškovežiai, kokį įsigijome Čekijoje, Lietuvoje nėra sertifikuoti. Šią puspriekabę registruoti Lietuvoje būtų kur kas sudėtingiau, būtume sugaišę daugiau laiko, todėl vos nusipirkę įregistravome ją Čekijoje. Nežinojome, kad atsigabenę puspriekabę į Lietuvą, susidursime su pasikeitusiais reikalavimais, turėsime iš naujo atlikti techninę apžiūrą ir už ją dar kartą susimokėti,“ – pasakojo UAB „Ligranta“ vadybininkas Simonas Ramanauskas. 

Kaip žinia, kiekviena transporto priemonė, parduodama Europos Sąjungos rinkoje, turi atitikti saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, kurie nustatyti ES direktyvose ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisyklėse. Pirmą kartą registruojamos tik tos transporto priemonės, kurioms buvo atliktas atitikties įvertinimas, o techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti kiekvienoje šalyje naudojamos transporto priemonės, tvirtina kiekvienos šalies atsakingos institucijos.

„Ši puspriekabė Lietuvoje nebūtų registruota, kol jai nebūtų atliktas atitikties įvertinimas. Tuo atveju, kai transporto priemonė jau registruota bet kurioje ES šalyje, Lietuvoje jos registravimas nėra kvestionuojamas“, – situaciją pakomentavo Š. Baublys.

Perkant transporto priemonę užsienyje, išsyk ją įregistruoti nėra būtina – į Lietuvą ji pargabenama gavus laikinąją registraciją bei tranzitinius numerius. Tokiu atveju transporto priemonė mūsų šalyje bus įregistruota kaip nauja ir techninės apžiūros jai atlikti nereikės. Su panašiomis problemomis gali susidurti transporto įmonės, įsigyjančios, pavyzdžiui, savivarčius ar cisternas, kurie nėra sertifikuoti Lietuvoje. Kadangi precedento jau esama, vežėjai privalo atminti: įregistravus transporto priemonę bet kurioje užsienio valstybėje, Lietuvoje ji jau nebus laikoma nauja.
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0