Lietuvos pramoninkai skundžiasi, jog šiuo metu organizuodami krovinių gabenimą į Europos sąjungos ir kitas šalis susiduria su sunkumais. Trūkstant krovinių iš Europos į Lietuvą, vežėjai atsisako važiuoti.
Tokia situacija susidarė dėl to, jog iki šiol vežėjai gana palankiais tarifais išveždavo eksportą, nes vežėjai užsidirbdavo iš importuojamų krovinių gabenimo. Dabar sumažėjus importo srautui, transporto įmonės atsisako vykti į nuostolingą reisą ir varinėti tuščią mašiną, o pramonininkams per brangu mokėti už kelionę į „abi puses“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų tvirtinimu, patys pramoninkai jau ieško krovinių užsienyje ir derasi su partneriais užsienyje, kad sunkvežimiai būtų pakrauti.
Kaip vieną iš susidariusių logistikos problemų sprendimų būdų pramoninkai įvardija biržos steigimą, kurioje gamintojai ir vežėjai galėtų tartis dėl paslaugų. Transporto įmonių atstovai skeptiškai vertina naujos struktūros kūrimą, nes tai nėra naujovė. Tokios krovinių ir transporto biržos tiek lietuviškos, tiek tarptautinės veikia ne vienerius metus internetinėje erdvėje, todėl pramonininkams tereikia jomis naudotis.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Pagaliau gal ateis laikas moketi uz eksporta normalia kaina,o ne uz aciu veziotis.Yra gera rusiska patarle:Nevisada su svetimu b..... i roju......
Zinoma buki ir tepaluoti vezejai nelabai supranta kodel isvis kazkas yra eksportuojama is LT, tai ir kliedi susede. Kas musu produkcija daro konkurencinga? Kaina!!! Taip, kad budami tokie gudrus, kai mokesit i abu galus tada vesim, greit nebeturesit isvis ko vezti.
truputi pavadinima netaip uzrase,graziau butu,,PRAMONININKAI TEIGIA-KROVINIU YRA,BET KVAILIU PRITRUKO''
Pramonininkams per brangu moketi uz kelione i abi puses. Mums uzteks, jei sumokes ir i viena puse, net be musu interesu. Pvz. i Vokietijos pramone-Benelikso salis 1800km - 2000 km: kuras - apie 600Ltrx2.9Lt=1700-1800 Lt, keliai apie 800 Lt. vairuotojo dienpinigiai - apie 800 Lt. Be amortizacijos, draudimu ir administraciniu islaidu jau apie 1000 EUR. Tai jeigu ponas Lubys pasiruoses moketi bent i viena puse, tai ir mes vaziuosime...
pramonininkams per brangu mokėti už kelionę į „abi puses“. Tik nereikia guostis. Pripratot kad vezejai pusdykiu veza, net eksplotaciniu islaidu negaledami padengti.
gal nors trumpam, o gal duok dieve ilgesniamm laikui pramoninikai pajus, kas yra vezejai ir kad mes vezdavome ju krovinius pridedami savo pinigu. Jie nenorejo girdeti, kad pabrango keliai, kuras, mokesciai ir t.t. pakaks jum isnaudoti vezejus, mano prognoze kuo toliau to sunkiau jums mieli pramoninikai bus rasti transporta, mes isvaziojam i uzsieni ir pelningai dirbame. o jums siulau nusipirkti savo sunkvezimius ir siekmingai gabenti savo krovinius, tada pamatysite visas islaidas.Sekmes!!!
Nereikia tikėtis išvežti krovinius "už ačiu".
Jūsų komentaras