„Mirties“ kelias Lietuvoje: kodėl nesibaigia tragedijos?

Antradienį daugiausia gyvybių nusinešantis magistralinis kelias Lietuvoje pareikalavo dar vienos mirties. Kodėl daugiausia žūčių atnešančiame kelio ruože tarp Kauno ir Suvalkų nebaigia gesti gyvybės?

Vidurdienį magistraliniame kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai „Via Baltica“ įvyko kraupi tragedija – susidūrė trys automobiliai. Vienas iš jų – greitosios pagalbos automobilis, vežęs ligonį iš Lenkijos. Avarijos metu žuvo Latvijos pilietis, o sunkiai sužalotas lietuvis išvežtas į ligoninę.

Tai ne pirmas ir tikriausiai ne paskutinis tragiškai pasibaigęs įvykis gedulu aplaistytame kelyje. Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, 2011-2014 m. šiame kelyje įvyko 110 eismo įvykių, kurie pareikalavo 34 gyvybių. Palyginimui, A2 kelyje Vilnius-Panevėžys per šiuos metus įvyko 40 eismo įvykių, kuriuose žuvo 10 žmonių. Kelyje tarp Kauno ir Suvalkų per ketverius paskutinius metus eismo įvykiuose buvo sužeisti 134 asmenys.

Viename avaringiausių kelių yra pridėta tiek saugaus eismo priemonių, kiek įmanoma, tačiau tai žmonių gyvybių negelbėja. Paskutinis bandymas mažinti avaringumą šiame kelyje – naujo tipo greičio matuoklio įmontavimas magistraliniame kelyje. Šis matuoja ne faktinį automobilio greitį realiu laiku, bet vidutinį automobilio greitį kelyje. Policijos pareigūnai pastebėjo, kad iš dalies ši priemonė duoda rezultatų. Išanalizavus gautą statistiką pastebėta, kad didelių greičio viršijimo atvejų sumažėjo 10 kartų.

„Jei išbandant šią sistemą buvo užfiksuota 10 transporto priemonių, kurios vidutinį greitį viršijo daugiau kaip 50 km/val., tai šią savaitę tokių atvejų nebuvo nei vieno. Daugiau kaip 40 km/val. greitį šią savaitę viršijo tik 2 transporto priemonės, kai testavimo savaitę tokių užfiksuota 16. Daugiau kaip 30 km/val. greitį šią savaitę viršijo 11 automobilių, testavimo metu jų buvo 59”, – liepos paskutinę savaitę pranešė policija.

Vis dėlto abejotina ar net šis bandymas mažinti avarijų skaičių kelyje išgelbės šią kelio atkarpą. Kelias dėl savo srautų nebeatitinka parametrų tokiam transporto srautui. Prie to prisideda ir neatsargus vairuotojų elgesys. Šiame kelyje net apie pusė eismo sudaro sunkiasvorės transporto priemonės, eismas dažnai juda kolona, tačiau atsiranda nevengiančių rizikingai lenkti, stipriai viršyti greitį tarp jų ir vilkikų vairuotojų.

Didelė sunkiasvorių transporto priemonių apkrova kelyje laikoma, kai tokių automobilių yra daugiau nei 15 proc. A5 kelyje per ilgą laiką sumontuota daugybė avaringumą turinčių mažinti priemonių: padarytos salelės, atskirti priešpriešiniai srautai su triukšmo juostomis, keli greičio matuokliai, sankryžos su apsaugotais kairiaisiais posūkiais, greičio ribojimo ženklai.

Kaip ne kartą yra minėjusi Lietuvos kelių direkcija, A5 keliui yra būtina rekonstrukcija. Jau ne kartą skelbta ir apie parengtus projektus, tačiau teisminiai ginčai dėl žemės paėmimo valstybės reikmėms stabdo visą projektą. Norima, kad kelias nuo Kauno iki Marijampolės taptų dviejų eismo juostų abejomis kryptimis kelias su skiriamąja juosta.