CARGONEWS

Pernai pasieniečiai nustatė 74 padidintos jonizuojančios spinduliuotės atvejus

radiacija-krovinys

Praėjusiais metais pasieniečiai nustatė 74 atvejus, kai per Lietuvos sieną gabenami kroviniai ar vykę asmenys skleidė padidintą radioaktyvią spinduliuotę. Lyginant su 2011-aisiais, tokių atvejų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai išaiškino 57 proc. daugiau.

Leistinas jonizuojančios spinduliuotės fonas yra 0,2 mikrosiverto (μSv), arba 20 mikrorentgenų (μR), per valandą. Ar sieną kertantys asmenys bei gabenami kroviniai jo neviršija, VSAT pareigūnai tikrina Lietuvos pasienio kontrolės punktuose sumontuota stacionaria matavimo įranga.

Tai vadinamieji radiacijos vartai, pro kuriuos pravažiuoja visos transporto priemonės ir jomis gabenami kroviniai.

Mažuose kontrolės punktuose, kur eismo intesyvumas nedidelis ir tokių vartų nėra, pasieniečiai naudoja nešiojamus radiacijos matavimo prietaisus.

Iš 74 pernai nustatytų atvejų 53 kartus padidintą radiaciją skleidė per sieną gabenami kroviniai, 21 kartą – asmenys. 2011 m. VSAT pareigūnai padidintą radioaktyvią spinduliuotę fiksavo 47 kartus (36 kroviniai ir 11 asmenų).

Daugiausiai krovinių, skleidžiančių padidintą radioaktyvią spinduliuotę, 2012 m. pasieniečiai išaiškino Klaipėdos uoste – 35 kartai. Tai buvo arba trąšų, arba statybinių medžiagų kroviniai (ugniai atsparios plytos ar skiedinys, keraminės plytelės, keraminiai unitazai ir kt.).

Tokie kroviniai grėsmės nekelia. Jie gali būti pagaminti iš gamtinių medžiagų, kurios pačios yra natūraliai susidarę jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai, skleidžiantys didesnį nei 0,2 μSv/h (20 μR/h) foną, tačiau nepavojingi. Tokių natūraliai susidarančių radioaktyvių medžiagų gali būti uolienose, trąšose, molyje, kai kurie augaluose, vaisiuose, sėklose. Didesnės, tačiau nepavojingos spinduliuotės šaltiniai gali būti ir juvelyriniai dirbiniai. Natūraliai susidarančių spinduliuotę skleidžiančių medžiagų gali būti net kai kuriuose maisto produktuose ar tabako gaminiuose.

Kai VSAT pareigūnai nustato padidintos krovinių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės atvejus, jie nustatyta tvarka apie tai praneša Radiacinės saugos centrui. Jo pareigūnai dažniausiai duoda leidimą įvežti tokius krovinius.

Tipinis atvejis galėtų būti toks: VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardos pareigūnai Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte, Klaipėdos konteinerių terminalo teritorijoje, nustatė, kad Lietuvos piliečio vairuojamo vilkiko puspriekabėje gabenamas ugniai atsparaus skiedinio ir plytų krovinys skleidžia 0,35 μSv/h (35 μR/h) spinduliuotę. Krovinys gabentas iš Kinijos, jo siuntėjas – Klaipėdos bendrovė, gavėjas – įmonė Baltarusijoje. VSAT pareigūnams susisiekus su Radiacinės saugos centru, buvo gautas leidimas krovinį įleisti į Lietuvą.

Tuomet, kai pasieniečiai nustato per sieną vykstantį padidintą jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantį asmenį, jo prašoma pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą. Jame turi būti nurodyta, kad šiam asmeniui gydymo ar diagnostikos tikslais buvo atliekamos procedūros taikant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius.

Tokie keleiviai dažniausiai turi reikalingus dokumentus ir be kliūčių kerta sieną. Tarp jų daugiausia yra Rusijos piliečių, kurie po gydymo Maskvoje vyksta į Kaliningrado sritį per Lietuvą tranzitu važiuojančiu traukiniu Maskva – Kaliningradas.

Tokių atvejų pavyzdys yra šis: iš Baltarusijos atvykstant tranzitiniam traukiniui Maskva – Kaliningradas suveikė Kenos kontrolės punkte sumontuota VSAT jonizuojančiosios spinduliuotės įrenginio kontrolės sistema. Ji pasieniečiams pasiuntė aliarmo signalą. VSAT pareigūnai techninėmis priemonėmis nustatė, kad iš vieno traukinio vagonų slinda padidinta radiacija.

Vagonas detaliai patikrintas nešiojamuoju dozimetru. Kenos pasieniečiai nustatė, kad šaltinis yra keleivė, 12-metė Rusijos pilietė. Metro atstumu nuo jos buvo nustatytas 4 μSv/h radiacinis fonas, t. y. 20 kartų didesnis nei natūralus. Paaiškėjo, kad mergaitė po gydymo Rusijoje važiavo namo į Kaliningradą. Nepilnametė turėjo visus jos gydymą radioaktyviomis medžiagomis patvirtinančius dokumentus, todėl jai leista vykti per Lietuvą.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Įvykiai

Patikros keliuose, rinkliavos iki 42% ir elektriniai sunkvežimiai iš Kinijos – kuo gyveno Europos logistika vasario 8–14 d.

2026 m. vasario 8–14 d. savaitė praėjo po masinės visos Europos sunkvežimių ir autobusų patikros ROADPOL Truck & Bus ženklu. Lygiagrečiai Lenkijoje nuo vasario 1 d. įsigaliojo 40–42% padidinti e-TOLL tarifai ir 645 km išsiplėtė mokamų kelių tinklas. Lietuva pasirašė sutartį dėl palydovinės kelių apmokėjimo sistemos diegimo vietoje vinječių. Į linijas išvažiavo pirmieji intermodaliniai traukiniai tarp Ukrainos ir ES. BYD patiekė pirmuosius elektrinius sunkvežimius Ispanijoje. Maersk paskelbė apie pirmuosius žingsnius grįžtant į maršrutus per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. O Briuselyje įvyko didžiausia transporto inovacijų konferencija RTR 2026.

2026-02-16
0

 Savaitės logistika: Lenkija plečia “e-TOLL”, jūra pinga, kontrolė auga

2026 m. vasario 1–8 d. įvykių apžvalga: Lenkija išplėtė “e-TOLL” tinklą ir pratęsė pasienio patikras pasienyje su Lietuva, Europa ruošiasi “ROADPOL” reidui, konteinerių rinka toliau pigo atsargiai grįžtant daliai paslaugų į Raudonąją jūrą, o geležinkelis gavo iškart du smūgius – streikus ir sabotažą.

2026-02-09
0

Sausio transporto įvykių apžvalga

Sausis transporto sektoriuje buvo kupinas prieštaravimų: nuo registracijų kritimo Europoje iki technologinio optimizmo dirbtinio intelekto srityje. Kol Didžiosios Britanijos vežėjai gauna gerų naujienų dozę, jų kolegos Eurazijos sąjungoje pripranta prie navigacinių plombų, o vairuotojai stoja į fizinę kovą už krovinių saugumą. Analitinė sausio įvykių apžvalga iš “Cargonews”.

2026-02-04
0

Nepluslušumo šventė: ūkininkai blokuoja sienas, o vežėjai skaičiuoja nuostolius

Prancūzijos kelių tinklas šiandien – tai loterija, kurioje pagrindinis prizas yra pristatymas laiku. Pagrindiniu protestų trigeriu tapo laukiamas 2026 m. sausio 17 d. prekybos susitarimo tarp ES ir “Mercosur” šalių (Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus) pasirašymas. Kaip praneša “Reuters” ir Prancūzijos sektoriaus žiniasklaida, agrarininkai tai laiko “mirties” sandoriu nacionaliniam gamintojui.

2026-01-15
0