Miraklas – istorijos tęsinys

Po to, kai pasirodė straipsnis apie kompanijos „Miraklas“ ir su ja susijusių „ PSA Transport“ ir „PSA group“ darbo metodus, su mumis susisiekė dar keli vežėjai. Pasirodo, kad įmonės, kurioms vadovauja Tatjana ir Viktoras Visnapai, yra įsiskolinusios ir kitiems verslininkams.

Paskendo skolose

Pavėluoti mokėjimai ir neapmokėtos sąskaitos už pervežimus tampa vis aktualesne problema. Siūlome susipažinti su dar dviejų transporto kompanijų, su kuriomis nebuvo atsiskaityta už atliktą darbą, istorijomis. Vežėjams nepavyko atgauti pinigų taikiu keliu, todėl abu nusprendė kreiptis į teismą. Bet apie viską iš eilės.

Igoris Moisejevas, Rusijos kompanijos „ Raidons“ direktorius, pasidalino karčia darbo su „PSA group“ patirtimi. Jis papasakojo, kad 2012 metų lapkričio mėnesį jo įmonė apsiėmė pervežti iš Italijos į Rusiją du „PSA group“ pasiūlytus krovinius. Už pervežimus turėjo būti sumokėta 15 700 eurų, tačiau įmonė gavo tik avansą. Pagrindinė sąskaita vis dar nėra apmokėta.

Dėl pervežimų nebuvo pareikšta jokių pretenzijų – tai patvirtina CMR važtaraščių kopijos.

CMR

Sutartis №1

Sutartis №2

Vežėjas kreipėsi į teismą su reikalavimu išieškoti 38 049,86 litų (11 018 eurų) skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau išnagrinėjo šią bylą. Teismo sprendimu „PSA group“ privalės išmokėti vežėjui visą skolą.

Į teismą kreipėsi dar vienas vežėjas

Su mumis susisiekė dar vienas vežėjas, su kuriuo neatsiskaitė V. Visnapo vadovaujama įmonė. Šį kartą „sužibėjo „Miraklas“, kurį tai pat padavė į teismą.

Lietuvos vežėjui, UAB „Šturvalas“ ši kompanija nesumokėjo apie 38 000 eurų. Įmonės direktorius Povilas Varasimavičius sako, kad problemos prasidėjo 2013 metų liepą. „ Mes gavome labai daug užsakymų. Tuo metu kaip tik turėjome laisvų mašinų. Tik vėliau, kai kroviniai jau buvo gabenami, gavome informaciją apie tai, kad „Miraklas“ įsivėlė į teisminius ginčus su viena draudimo bendrove. Dar vėliau mes sužinojome, kad kompanijos atsiskaitomosios sąskaitos yra areštuotos, nuo to laiko ji nebegalėjo vykdyti atsiskaitymų. Mes atlikome 9 pervežimus. Aš žinau klientą, kuriam buvo skirtas mūsų vežamas krovinys, ir žinau, kad jis su „Miraklu“ atsiskaitė. Tas klientas man netgi pateikė banko pavedimo kopiją. Mums nebeliko kito pasirinkimo, kaip paduoti kompaniją į teismą“, – pasakoja P. Varasimavičius.

„Miraklas“ ir „Šturvalas“ buvo pasirašiusios 11 sutarčių. 2 planuoti pervežimai buvo anuliuoti, todėl vežėjas mėgins susigrąžinti ir pinigus už prastovas.

Įmonės sąskaitos areštuotos

Kas gi nutiko, kad „Miraklui“ teko įsivelti į teisminius ginčus su draudimo bendrove, po kurių buvo areštuotos jo sąskaitos?

Aleksandras Černych, kompanijos „Samskip“ darbuotojas, papasakojo, kad 2012 metų rugsėjo mėnesį buvo pavogtas krovinys, kurį siuntė jo įmonė. Pasak pašnekovo, krovinio ekspedijavimu užsiėmė „Miraklas“. „ Krovinys turėjo būti pristatytas į Kazachstaną, tačiau mūsų mašina ten taip ir nenuvažiavo. Kiek man žinoma, tuo metu dingo iš karto 5 to paties Latvijos vežėjo – SIA “Mega Serviss“ – mašinos. Mūsų krovinys buvo apdraustas papildomai, todėl mūsų nuostolius padengė draudimo bendrovė. Vėliau ji kreipėsi į ekspeditorių su reikalavimu padengti visus nuostolius“, – pasakoja jis.

“Miraklo” vadovai neatsiskaitydavo su vežėjais ir anksčiau, o šiuo kartu dingo krovinys, kurį ekspedijavo ši įmonė. Ar ne keistas sutapimas?

Po šio incidento draudimo bendrovė „Amlin Corporate Insurance N.V”, išdavusi draudimo polisą kompanijos “Samskip” kroviniui, kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš ekspeditoriaus 162 505,90 litų (47 061 euro) žalą.

Šiuo metu „Miraklo“ turtas ir piniginės lėšos yra areštuotos. 2013 m. lapkričio 25 d. apeliacinio teismo nutarties duomenimis, pavyko areštuoti tik 30 000 litų (8 668 eurus), priklausančius šiai ekspedicinei įmonei. Jokio nekilnojamojo turto įmonė neturi. Ilgalaikio turto kompanija turėjo tik 8 873 litų (2 569 eurų) sumai, o didžiąją turto dalį (451 439 litus arba 130 736 eurus) sudarė debitoriniai įsiskolinimai.

Ankstesniame straipsnyje mes aprašėme schemą, pagal kurią galėjo „dirbti“ įmonės – „Miraklas“, „PSA Transport” ir PSA group”. Darbo principas buvo toks: derybose dėl pervežimo sutarčių dalyvavo asmenys, prisistatantys “ Miraklo” darbuotojais. Ši įmonė buvo įregistruota prieš daug metų, išoriškai atrodė respektabiliai, turėjo gerą reitingą, tačiau sutartys buvo pasirašomos “PSA group” vardu. Sandoriai buvo sudaromi, pervežimai buvo vykdomi, tačiau vežėjams už darbą niekas nemokėjo arba mokėjo tik dalį sutartų sumų.

Matyt, ne visada reikia kurti genialius „darbo“ planus ir apmąstyti gudrias „logistines grandis“. Klientas gali pagauti jauką ir be to. O skolas reikės grąžinti minant teismų slenksčius. Nejaugi vienintelis kovos su tokiais „veikėjais“ būdas – baudžiamosios bylos iškėlimas?

Pasak advokatų, apgauti vežėjai galėtų bandyti kreiptis su prašymu pradėti tyrimą dėl galimai nusikalstamos veikos. Baudžiamosios bylos iškėlimui būtina pateikti pareiškimą prokuratūrai ar kitiems ikiteisminio tyrimo organams (policijai, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir t.t.). Jie apstvarstys pareiškimą ir priims sprendimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Pareiškimą galima rašyti iš karto kelių įmonių vardu, nurodant kelis veikos epizodus.

Į teismą gali kreiptis ir viena įmonė. Tokiems pareiškimams netaikomas mokestis, nereikalaujama, kad juos paruoštų advokatas. Svarbiausia – kiek įmanoma tiksliau nurodyti veikas, kurias pagal Baudžiamąjį kodeksą galima traktuoti kaip nusikalstamas.

Deja, kaip rodo dabartinė praktika, teisėsaugos organai labai nenoriai imasi tokių bylų nagrinėjimo. Daug kas priklauso nuo pačių nukentėjusių asmenų ir jų noro ginti savo teises visais įstatymuose numatytais būdais.