Žemėlapyje – nelegalių degalų, alkoholio ar tabako gaminių „taškai“

Valdžiai nesėkmingai bandant kovoti su augančia kontrabanda, visuomeninės organizacijos pristato virtualų žemėlapį ir kviečia visus anonimiškai žymėti vietas, kur galima nusipirkti nelegalių degalų, alkoholio ar tabako gaminių.

Ekspertai abejoja, ar tai paskatins nepirkti pigesnių kontrabandinių prekių.

Dėl nelegalių cigarečių, degalų ir alkoholio kiekvienas šalies mokytojas kasmet netenka apie 28 tūkst., o kiekvienas pensininkas – maždaug trijų tūkstančių litų. Tokius skaičius pateikia projekto „Lietuva be šešėlio iniciatoriai“.

Pagal žemėlapį internete jie sieks išsiaiškinti, kur ir kuo nelegaliai prekiaujama.

„Mums tereikia kūrybiškai pažiūrėti į tai, kaip mes šią problemą galime išspręsti. Suteikiame realius įrankius – spaudimą valstybės institucijoms geriau tvarkytis su šia problema“, – sako „Geros valios projektai“ vadovas Tadas Langaitis.

„Žemėlapio administratoriai informuoja apie gautą informaciją policiją, VRM ir kitas teisėsaugos struktūras, kurioms tai yra svarbu, kurios gali imtis priemonių“, – kalba „Lietuva be šešėlio“ projekto atstovas Kęstutis Kupšys.

Įvairūs tyrimai rodo, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų toleruoja kontrabandinę prekybą. Ekspertų teigimu, natūralu, kad žmonės perka tai, kas pigiau, tačiau blogai, jog neįžvelgia sumokamų mokesčių naudos ir mano, kad biudžeto pinigai iššvaistomi.

„Lietuvoje apie 70 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų tenka švietimui, sveikatos apsaugai ir socialinei apsaugai. Tai tiesioginės išmokos gyventojams ir kiekvienas nesumokėtas mokesčių litas yra praradimas tiek mokytojams, tiek pensininkams, tiek gydytojams, tiek visiems kitiems gyventojams“, – pabrėžia „Swedbanko“ finansų analitikas Nerijus Mačiulis.

Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia 30 proc. Europos šešėlinės ekonomikos vidurkis – 10 proc.