CARGONEWS

Kontrastų savaitė: išmaniosios gaudynės Lenkijoje ir garsus „skyrybų“ skandalas Lietuvoje

Praėjusi savaitė paliko keistą poskonį. Kol Europos kontrolės institucijos demonstruoja koordinacijos ir aukštųjų technologijų stebuklus, nuotoliniu būdu gaudydamos pažeidėjus, Lietuvos vežėjai, užuot susivieniję krizės akivaizdoje, surengė viešą skilimą.

ELA ir slėpynių pabaiga: 30 000 eurų užstatas ir skeneriai kelyje

(Šaltinis: European Labour Authority)

Pagrindinė naujiena tiems, kurie sėdi prie vairo – Europos darbo institucijos (ELA) „Veiksmų savaitės“ rezultatai. Jei anksčiau patikrinimai buvo loterija, dabar tai – matematika.

Sausi skaičiai (šaltinis: ELA):

  • Patikrinti 368 sunkvežimiai
  • Nustatyti 376 pažeidimai
  • Tik 56 transporto priemonės iš 368 buvo „švarios“

Inspektoriai naudojo REDCR sistemas. Tai nuotoliniai skeneriai, kurie nuskaito duomenis iš pravažiuojančių vilkikų „išmaniųjų“ tachografų. Sistema pati pasako inspektoriui: „Šitą stabdyk – nėra vairuotojo kortelės“ arba „Čia – manipuliacija“.

Vokietijoje (BALM patikrinimas) vienas toks „išmanus“ sulaikymas baigėsi 30 000 eurų depozito reikalavimu ir judėjimo draudimu, kol tachografas bus visiškai grąžintas į gamyklinius nustatymus.

Patikrinimai vyko 13 šalių, įskaitant Lenkiją: Świnoujście uostą ir kelią prie Ščecino. Ten dirbo mišrios komandos (Lenkijos ITD kartu su danais, švedais ir lietuviais).

Tai reiškia, kad „lenkiškas koridorius“ dabar matomas kiaurai, o duomenų bazės tampa bendros.

Lietuva: protestas prie Seimo ir skilimas „Linavoje“

Šią savaitę Vilniuje buvo karšta, bet dėl visai kitos priežasties. Asociacija „Linava“ išvedė žmones prie Seimo. Priežastis aiški ir skausminga – šimtai (ar tūkstančiai?) vilkikų, įstrigusių ar konfiskuotų Baltarusijoje.

Ko buvo reikalaujama:

  • Peticijoje prezidentui ir Vyriausybei nustatytas 72 valandų terminas parengti antikrizės planą
  • Reikalaujama arba diplomatiniais kanalais grąžinti techniką, arba išmokėti kompensacijas

Tačiau kartu į reikalavimus buvo įtrauktas visas „skausmų paketas“:

  • dienpinigių peržiūra (kad nebūtų apmokestinami);
  • migracijos supaprastinimas vairuotojams iš trečiųjų šalių;
  • problemų su eilėmis pasienyje sprendimas;
  • kuro akcizo mažinimas.

Keista matematika: čia prasideda įdomiausia dalis. Niekas tiksliai nežino, kiek transporto priemonių realiai nukentėjo.

  • Lietuvos Muitinės departamentas kalba apie 185 sulaikytus vienetus
  • „Linava“ teigia, kad jų yra 4 000 transporto priemonių (iš jų 1 250 vilkikų)

Skirtumas milžiniškas. Tai atrodo keistai: arba puspriekabės ir vilkikai skaičiuojami skirtingai, arba skaičiai naudojami kaip politinio spaudimo priemonė. O kai nėra aiškios faktinės bazės, valstybei labai patogu vilkinti sprendimus.

Blogiausia žinia sektoriaus vienybei atėjo iškart po piketo. Dvi didžiausios bendrovės – Hoptransa ir Vlantana – paskelbė apie pasitraukimą iš „Linavos“.

Oficiali priežastis (pagal bendrovių pareiškimus „LinkedIn“ ir komentarus BNS/LRT): „vertybių ir darbo metodų išsiskyrimas“.

Faktiškai tai reiškia, kad kritiniu momentu, kai reikia spausti Vyriausybę dėl kompensacijų už Baltarusiją, sektorius kalba skirtingais balsais. Asociacija praranda svorį, o stambūs žaidėjai, panašu, savo problemas spręs atskirai, kabinetuose.

Briuselio paketas: „žalia šviesa“ gigalaineriams ir griežti techniniai patikrinimai

(Šaltiniai: ES Taryba, ETSC)

Šią savaitę ES Taryba suderino poziciją dėl dviejų svarbių dokumentų.

  1. A) Svoris ir gabaritai
    Europa atveria duris EMS (European Modular Systems). Jei dvi kaimyninės šalys leidžia ilgesnius sąstatus, jos galės juos leisti ir per sieną. Be to, „žaliems“ sunkvežimiams (elektriniams, vandenilio) bus oficialiai padidinta leidžiama masė, kad būtų kompensuotas baterijų svoris.

Reakcija: Europos transporto saugos taryba (ETSC) tai jau pavadino „žingsniu atgal“ ir „monster trucks“ legalizavimu. Akivaizdu, kad laukia politinė kova su Europos Parlamentu.

  1. B) Techninės apžiūros ir patikrinimai (Roadworthiness)
    Čia varžtai veržiami. Nauji išmetimų testavimo metodai (NOx ir dalelių gaudymas), griežta kova su odometrų suklastojimu ir, svarbiausia, duomenų apsikeitimas.

Ką tai reiškia? Jūsų sunkvežimio istorija tampa skaidri visoms ES šalims. Jei techninės apžiūros problemos nustatytos vienoje šalyje, jas matys inspektoriai kitoje. „Popierinių“ techninių apžiūrų era baigiasi.

Lenkija: konteinerių vežėjų „tylus streikas“ per šventes

(Šaltinis: Rzeczpospolita)

Kol visi ruošiasi Kalėdoms (o jos jau kitą savaitę), vežėjai Trimiestyje (Gdanskas–Gdynė) ruošia staigmeną. Nuo gruodžio 20 d. iki sausio 6 d. planuojamas „tylus streikas“.

Priežastis: sena problema su terminalų laiko langų ir rezervacijų sistema.

Rizika: tai ne žmonės su plakatais. „Tylus protestas“ reiškia, kad transporto priemonės važiuos griežtai pagal taisykles, lėtai ir pedantiškai laikydamosi procedūrų. Uostui piko sezono metu tai gali reikšti apyvartos kolapsą ir tiekimo grandinių sutrikimus.

Pinigai: dyzelinas Ispanijoje ir mokami keliai Vokietijoje
Ispanija: vietinė asociacija CETM kelia aliarmą. Vyriausybė svarsto dyzelino akcizo sulyginimą su benzinu. Jų skaičiavimais, 1 000 litrų degalų pabrangtų 113 eurų. Jei įstatymas bus priimtas, „ispaniška kryptis“ smarkiai praras maržą.

Vokietija: Federalinė aplinkos agentūra (UBA) pasiūlė idėją iki 2030 metų išplėsti LKW-Maut visiems viešiesiems keliams. Kol kas tai tik koncepcija, bet kryptis aiški: mokėti teks ne tik už autobanus, bet ir už kiekvieną regioninių kelių kilometrą. „Paskutinė mylia“ taps auksine.

Trumpai: Sicilija ir Monblanas

Monblanas atidarytas: gruodžio 12 d. 17:00 val. tunelis vėl pradėjo veikti po 15 savaičių remonto. Operatorius ATMB pranešė apie 800 saugumo sistemų testų. Gera žinia prieš žiemą, tačiau primename apie sezoninius ribojimus.
(Šaltinis: ATMB)

Italija po Europos Komisijos padidinamuoju stiklu: Briuselis suteikė Romai 2 mėnesius, kad išspręstų EETS (vieningos kelių mokesčių sistemos) problemas Sicilijoje. Šiuo metu ten chaosas dėl sąveikumo, sukeliantis vežėjams papildomų rūpesčių su įranga ir sutartimis.
(Šaltinis: Europos Komisija)

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0