Lietuva apsisprendė dėl kuro 2026-iesiems: „tankų mokestis“ lieka, bet ekologija pastatyta į pauzę

Kolegos, svarbios žinios iš Vilniaus. Jei sekėte epopėją su „Gynybos fondu“ ir „Žaliuoju kursu“, žinote, kad Lietuvos valdžia planavo tikrą sukrėtimą degalinėse nuo 2026 metų.

Seimas pagaliau balsavo. „Spoileris“: kuras brangs, bet ne taip baisiai, kaip gąsdinta iš pradžių. Panašu, kad sveikas protas (arba baimė, kad vežėjai išvažiuos piltis į Lenkiją) visgi nugalėjo.

Aiškinamės, ką priėmė, ką įšaldė ir kiek mokėsime už litrą.

Kas įvyko? (Trumpai)

Gruodžio 16 d. Lietuvos Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas. Oficiali mokesčių didinimo priežastis – saugumas. Šaliai reikia 3 proc. BVP gynybai, ir tuos pinigus nuspręsta imti, be kita ko, ir nuo kiekvieno dyzelino bei benzino litro.

Tačiau yra niuansas: iš pradžių planuota, kad prie „gynybos mokesčio“ prisidės dar ir drastiškas „CO2 dedamosios“ (taršos mokesčio) augimas. Tai būtų lėmę dyzelino kainos šuolį daugiau nei 10–12 centų. Galiausiai CO2 dedamąją nuspręsta įšaldyti.

Citata: „Priimtais pakeitimais laikinai, tai yra 2026 metais, nebus didinama CO2 dedamoji gazoliams… Taip siekiama išvengti ženklaus kainų atotrūkio su kaimyninėmis šalimis“, – praneša Seimo spaudos tarnyba.

Skaičiai: kas bus su kainomis 2026-aisiais

Štai konkretika, kurią patvirtino parlamentas (70 balsų „už“, 1 „prieš“):

1. Dyzelinas:

• Fiksuotas akcizas: auga. Buvo 466 € už 1000 l, taps 500 € už 1000 l.

• CO2 dedamoji: įšaldyta. Turėjo augti iki 104,8 €, bet liks 2025 m. lygio – 53,6 € už 1000 l.

• Rezultatas: Akcizas bendrai padidės 34 eurais už 1000 litrų.

• „Ant pistoleto“: Tikimės kainos augimo apie 4–5 euro centus (su PVM). Tai skausminga, bet ne mirtina, palyginti su pirminiu planu – virš 10 centų.

2. Žemės ūkio dyzelinas:

• „Saugumo dedamosios“ augimas sustabdytas. Ji liks 25 € už 1000 l lygyje. Ūkininkai gali atsikvėpti.

3. Dujos (SND) ir buitinis kuras:

• Čia įdomu. Valdžia suprato, kad perlenkė lazdą su mokesčiais šildymui skirtoms dujoms. CO2 dedamoji šildymo dujoms ir propanui-butanui 2026-iesiems sumažinta dvigubai: nuo planuotų 122,4 € iki 66,8 € už 1000 l.

CargoNews analitika: ką tai reiškia iš tikrųjų?

Būkime atviri – tai atrodo keistai. Iš vienos pusės, Europa reikalauja „žaliuoti“, iš kitos – Lietuvai reikia pinigų tankams. Galiausiai gavosi hibridas: mokestį pakėlė dėl gynybos, bet „ekologinį“ mokestį įšaldė, nes ekonomika tiesiog „neišvežtų“.

1. Lenkijos veiksnys (Fuel Tourism)

Tai, ko gero, pagrindinė sprendimo „švelnumo“ priežastis. Jei Lietuva būtų „įkalusi“ pilną CO2 tarifą, kainų skirtumas su Lenkija taptų nepadorus.

• Tranzitu važiuojantys vežėjai tiesiog piltųsi „iki kamščio“ Suvalkuose ar Balstogėje.

• Lietuvos biudžetas prarastų daugiau dėl kritusių pardavimo apimčių, nei gautų iš aukšto akcizo.

• Išvada: Lietuva bando eiti plonu ledu – surinkti pinigus gynybai, bet neatiduoti visos degalų rinkos lenkams.

2. Tai laikina

Neatsipalaiduokite. CO2 dedamosios įšaldymas galioja tik 2026 metams. Įstatyme aiškiai pasakyta: „laikinai“. Tai reiškia, kad prie temos bus grįžta po metų. Jei geopolitika nepasikeis, 2027 m. „varžtai“ gali būti vėl priveržti.

3. „Keistenybė“ su dujomis (SND)

Suskystintos dujos ilgai buvo pigi alternatyva, bet dabar valstybė aiškiai leidžia suprasti: pigaus SND era baigiasi. Net ir su nuolaidomis bei įšaldymais, tendencija akivaizdi – dujas mokesčiais smaugs stipriau nei dyzeliną, lyginant jų „ekologinę naštą“.

Šaltiniai: Oficialus LR Seimo pranešimas, TV3.lt