Baltijos šalys siekia sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą. Kodėl ES jį vis dar leidžia

Per pirmąsias 24 rugsėjo dienas per Latviją tranzitu buvo pervežtos 253 623 tonos grūdų iš Rusijos, beveik dvigubai daugiau nei per visą 2025 metų rugsėjį. Dar 40 101 tona atgabenta iš Baltarusijos. Nors Europos Sąjunga jau dvejus metus taiko didelius muitus rusiškiems grūdams, kroviniai toliau keliauja per Europos uostus. Kodėl šis maršrutas tebėra atviras ir kas pasikeistų jį uždraudus?

Spalio 9 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos vadovai Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsiuntė laišką, kuriame pasiūlė uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per visą ES. Spalio 12 d. tokio bendro draudimo dar nėra: Estija jau taiko nacionalinį draudimą, Latvija didina geležinkelių transporto kainą, o Lietuva griežtina krovinių patikras Klaipėdoje.

Kodėl grūdai gali kirsti ES teritoriją be importo muito

2024 metais Europos Sąjunga gerokai padidino muitus grūdams, aliejiniams augalams ir kai kuriems kitiems produktams iš Rusijos bei Baltarusijos. Pagal ES reglamentą 2024/1652 paprastiesiems kviečiams taikomas 95 eurų už toną muitas, rugiams ir miežiams – 93 eurų, kukurūzams – 94 eurų, kietiesiems kviečiams – 148 eurų. Kai kurioms kitoms prekėms taikomas 50 proc. jų vertės muitas. Vėliau padidinti tarifai pradėti taikyti ir papildomoms žemės ūkio produktų grupėms.

Pavyzdžiui, jei bendrovė į ES rinką importuoja 10 tūkst. tonų paprastųjų rusiškų kviečių, taikant 95 eurų už toną tarifą vien importo muitas siektų 950 tūkst. eurų. Ši suma prisidėtų prie pačių grūdų kainos ir transportavimo išlaidų, todėl toks sandoris taptų gerokai mažiau patrauklus.

Tačiau grūdai iš Rusijos gali kirsti ES teritoriją ir nebūti joje parduoti. Tarkime, traukinys važiuoja per Latviją į uostą, kur krovinys perkraunamas į laivą ir išplukdomas pirkėjui Egipte. Jeigu prekės lieka prižiūrimos muitinės pagal atitinkamas procedūras ir vėliau išgabenamos iš ES, jų importui į ES rinką numatyto muito paprastai mokėti nereikia. Tikrinimai ir su sandorio dalyviais susiję apribojimai vis tiek galioja.

Už vežimą geležinkeliu, naudojimąsi infrastruktūra, sandėliavimą, ekspedijavimą ir pakrovimą į laivą mokama atskirai. Todėl Europos vežėjai ir terminalų operatoriai gali gauti pajamų už rusiškų grūdų aptarnavimą, nors galutinis pirkėjas yra už ES ribų. Konkrečios pajamos priklauso nuo paprastai neviešinamų sutarčių.

Tokį tranzitą Europos Sąjunga 2024 metais sąmoningai paliko leidžiamą. Reglamente ir ES Tarybos paaiškinime aiškiai nurodyta, kad padidinti importo muitai netaikomi per ES į trečiąsias šalis gabenamoms prekėms. Europos Komisija šią išimtį grindė apsirūpinimo maistu saugumu, ypač kai kurių valstybių priklausomybe nuo importuojamų grūdų.

Kodėl Rusijos eksportuotojai ieško maršrutų per Baltijos regioną

Agentūros Reuters duomenimis, nuo 2025 m. liepos iki 2026 m. birželio Rusija per Juodosios ir Azovo jūrų uostus išgabeno 46,3 mln. tonų grūdų, beveik 90 proc. viso savo jūrinio eksporto. Per pačios Rusijos uostus Baltijos jūroje tuo pačiu laikotarpiu išgabenta apie 1 mln. tonų. Sutrikus Juodosios jūros maršrutams eksportuotojams prireikė papildomų pajėgumų.

Po Ukrainos atakų prieš Rusijos uostų infrastruktūrą eksportuotojai ėmė ieškoti alternatyvų. Iki rugpjūčio 18 d. paraiškų gabenti grūdus geležinkeliais į Rusijos Baltijos uostus apimtis pasiekė 5 mln. tonų. Tai planuojamų pervežimų paraiškos, todėl faktiškai pristatytas kiekis gali būti gerokai mažesnis. Rusijos terminalų Baltijos jūroje pajėgumai riboti, tad susidomėjimas išaugo ir ES valstybių uostais.

Nuo sausio iki rugsėjo 24 d. per Latviją tranzitu buvo pervežtos 593 663 tonos grūdų iš Rusijos ir 116 847 tonos iš Baltarusijos. Rusijos krovinių apimtis per šiuos nepilnus devynis mėnesius buvo 8,9 proc. mažesnė nei per visus 2025 metus. Vis dėlto vien per pirmąsias 24 rugsėjo dienas pervežtos 253 623 tonos rusiškų grūdų – beveik dvigubai daugiau nei per visą praėjusių metų rugsėjį. Toks srauto didėjimas sukėlė valdžios susirūpinimą.

Latvija: žadėtas 300 proc. padidinimas virto ketvirtadaliu

Rugsėjo 24 d. Latvijos Saeima paragino vyriausybę parengti mechanizmą, kuris sustabdytų rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitą šalies geležinkeliais ir per uostus. Pats parlamento sprendimas vežimų nesustabdė. Nacionaliniai rusiškų žemės ūkio produktų importo į Latvijos rinką apribojimai galioja nuo 2024 metų, tačiau tranzitas į trečiąsias šalis tebevyksta.

Premjeras Andris Kulbergas siekė geležinkelių infrastruktūros mokesčius padidinti 300 proc. Tačiau prieigos prie geležinkelio infrastruktūros įkainius apskaičiuojanti bendrovė LatRailNet patvirtino vidutiniškai apie 25 proc. didesnius tarifus. Nauji įkainiai grūdams, siunčiamiems iš Rusijos stočių, turėtų būti taikomi nuo spalio 13 d. iki 2026 metų pabaigos.

Tarifą sudaro dvi dalys: 8,70 euro už vieną traukinio nuvažiuotą kilometrą ir 22,34 euro už vagoną, be PVM. Jei sąstatas iš 50 vagonų nuvažiuotų 300 km, pagal šiuos įkainius suma siektų 3 727 eurus. Pakrovus po 60 tonų į kiekvieną vagoną, tai būtų apie 1,24 euro už toną. Šis pavyzdys parodo tik nurodytų infrastruktūros mokesčio dalių dydį. Visas pervežimas kainuoja daugiau, o galutinė suma priklauso nuo maršruto.

Kodėl vietoj 300 proc. mokestis padidintas tik maždaug ketvirtadaliu? LatRailNet vadovė Justīnė Hudenko Latvijos visuomeniniam transliuotojui LSM aiškino, kad pagal ES taisykles infrastruktūros mokestis turi būti ekonomiškai pagrįstas. Bendrovės skaičiavimai leido jį didinti maždaug 25 proc. Premjeras sukritikavo tokį sprendimą ir net pasiūlė svarstyti LatRailNet likvidavimą. Tačiau pakeitus operatorių Europos teisės reikalavimai išliktų.

Estija uždraudė tranzitą, kol didelio srauto dar nebuvo

Spalio 7 d. paskelbtas Estijos nacionalinis sankcijų sprendimas įsigaliojo spalio 8 d. Estijos geležinkeliai patvirtino, kad grūdų, kilusių iš Rusijos ar Baltarusijos arba eksportuojamų iš šių šalių, tranzitas draudžiamas be pereinamojo laikotarpio ir išimčių. Estijos užsienio reikalų ministerijos vertinimu, anksčiau tokio tranzito beveik nebuvo. Todėl priemonė pirmiausia užkerta kelią naujam maršrutui, o kaimyninės šalys kol kas taiko skirtingas taisykles.

Lietuva: vyriausybė prieštarauja, tačiau uostas grūdus vis dar priima

Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta apie 47 tūkst. tonų grūdų, deklaruotų kaip rusiški, pranešė uosto vadovas Algis Latakas. Daugiausia tai buvo kukurūzai, geležinkeliu atgabenti iš Kaliningrado srities. A. Latakas pripažino, kad uostas negali savarankiškai stabdyti krovinių, kuriems sankcijos netaikomos.

Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad šalies infrastruktūra neturi būti naudojama rusiškų grūdų eksportui. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pavedė Lietuvos geležinkelių grupei LTG išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis jos bendrovė LTG Cargo veža tokius krovinius. Tačiau politinei pozicijai įgyvendinti reikia teisinio pagrindo: vežėjas ar uostas negali be jo atsisakyti teisėto krovinio.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo 2024 metų reikalauja tirti pašarinių grūdų iš didesnės rizikos šalių kilmę, kai kuriais atvejais tikrindama kiekvieną vagoną. 2026 metų rugsėjį tarnyba Klaipėdos uoste paėmė naujų mėginių ir pasiūlė privalomą kontrolę taikyti ir maistiniams grūdams. Tačiau tam, kad šie reikalavimai apimtų visas tokias siuntas, reikėjo atskiro sprendimo.

Problema susijusi su Ukrainos okupuotose teritorijose užaugintais grūdais, kurie gali būti parduodami su rusiškais dokumentais. Įprastame važtaraštyje nurodyta deklaruojama kilmė savaime neįrodo, kur grūdai užauginti. Lietuvos specialistai mėginius siunčia laboratoriniams tyrimams. VMVT viešai nenurodė nei naudojamo metodo, nei jo tikslumo atskiriant konkrečius gretimus regionus. Tarnyba taip pat kol kas nepaskelbė patvirtinusi ukrainietišką konkrečių tikrintų siuntų kilmę.

Grūdų eksportą iš Kaliningrado srities per Klaipėdos uostą būtina atskirti nuo geležinkelių tranzito tarp pagrindinės Rusijos teritorijos ir Kaliningrado. Pastarajam taikoma speciali tvarka ir ribojimai sankcionuotoms prekėms. Kaip galimas naujas ES draudimas paveiktų šiuos maršrutus, paaiškėtų tik paskelbus jo teisinį tekstą.

Kas prarastų pajamas ir ar pokyčius pajustų kelių vežėjai

Įvedus bendrą ES tranzito draudimą Rusijos eksportuotojams tektų ieškoti kitų uostų ir koridorių. Latvijos terminalai ir geležinkelių operatoriai galėtų netekti dalies pajamų už vežimą bei perkrovimą, nors atsilaisvintų vietos kitiems kroviniams. Estija beveik neprarastų esamo srauto, o žinomi Klaipėdos grūdų kiekiai gerokai mažesni nei Latvijoje. Be duomenų apie sutartis tiksliai įvertinti finansinių pasekmių įmonėms neįmanoma.

Kelių vežėjai pokyčius daugiausia pajustų netiesiogiai. Pagrindinis srautas gabenamas geležinkeliais, o vėliau jūra. Rusijos kelių transporto įmonėms apskritai draudžiama vykdyti krovinių vežimą ES teritorijoje, įskaitant tranzitą, išskyrus nustatytus atvejus. Vietos vežėjams gali pasikeisti užsakymų vežti grūdus į sandėlius ir terminalus skaičius. Viskas priklausys nuo to, ar atsilaisvinusius pajėgumus užims kiti kroviniai.

Trys Baltijos šalys savo reikalavimą taip pat sieja su Rusijos išpuoliais prieš Ukrainos uostus ir rizika eksportuoti pavogtus grūdus. Kartu jos siūlo stiprinti ES ir Ukrainos solidarumo koridorius (EU–Ukraine Solidarity Lanes) – transporto jungtis tarp Ukrainos ir ES, padedančias ukrainietiškoms prekėms pasiekti pasaulio rinkas.

Estijos premjeras Kristen Michal ketina šį klausimą kelti artimiausiame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Spalio 12 d. dar neaišku, ar kitos valstybės palaikys iniciatyvą ir ar bus išimčių, susijusių su apsirūpinimo maistu saugumu. 2024 metais ES sąmoningai leido tranzitą į trečiąsias šalis. Dabar Sąjungai teks apsispręsti, ar keisti šią taisyklę, kai Rusijos eksportuotojai aktyviau naudojasi Baltijos maršrutais, o šio regiono vyriausybės nenori suteikti jiems savo geležinkelių ir uostų.