ES nori suskaitmeninti A1: kas pasikeis Lenkijos ir Lietuvos vairuotojams

Europos Komisija siūlo A1 pažymėjimą paversti visoje ES veikiančiu skaitmeniniu dokumentu per naują ESSPASS sistemą. Vežėjams tai galėtų reikšti mažiau pakartotinio duomenų suvedimo ir greitesnį dokumento patikrinimą kitoje šalyje. Kol kas vairuotojams neatsirado jokių naujų pareigų: pasiūlymą dar turi suderinti Europos Parlamentas ir ES valstybės.

Įsivaizduokime įprastą Lenkijos vežėjo reisą. Vairuotojas važiuoja iš Lenkijos per Vokietiją ir Nyderlandus į Belgiją. Socialinio draudimo įmokos už jį gali ir toliau būti mokamos pagal Lenkijos teisę. A1 pažymėjimas patvirtina, kurios šalies socialinio draudimo teisės aktai taikomi šiam žmogui.

Tam pačiam reisui vežėjui gali atsirasti ir kita pareiga. Jei vairuotojas vykdo kabotažą Vokietijoje arba cross-trade vežimą tarp Vokietijos ir Nyderlandų, įmonei gali reikėti pateikti vairuotojo komandiravimo deklaraciją. Sunkvežimis tas pats, vairuotojas tas pats, tačiau dokumentai atsako į skirtingus klausimus. Būtent čia sektoriuje dažnai prasideda painiava.

Kas yra A1 ir kam jo reikia vairuotojui

A1 pažymėjimas patvirtina, kurioje šalyje žmogus lieka apdraustas socialiniu draudimu ir kur už jį turi būti mokamos socialinio draudimo įmokos. Iš šių įmokų finansuojamos pensijos, ligos išmokos ir kitos socialinio draudimo sistemos dalys.

A1 nesuteikia leidimo dirbti užsienyje ir nepatvirtina įmonės teisės vykdyti konkretų reisą. Jis parodo, kurios šalies socialinio draudimo teisės aktai taikomi darbuotojui.

Tarptautinių reisų vairuotojams tai ypač svarbu. Jie gali nuolat dirbti keliose valstybėse. Tokiems atvejams ES taisyklėse numatytas atskiras režimas, o A1 patvirtina, kuri nacionalinė socialinio draudimo sistema išlieka taikoma.

Lenkijoje A1 išduoda socialinio draudimo įstaiga ZUS. Lietuvoje tuo užsiima Sodra. Abiejose šalyse prašymus jau galima teikti elektroniniu būdu, todėl elektroninis procesas rinkai nėra naujiena. ES dabar nori suskaitmeninti visą kelią: dokumento gavimą, saugojimą ir patikrinimą kitoje valstybėje.

A1 ir komandiravimo deklaracija: du skirtingi dokumentai

Vairuotojo komandiravimo deklaracija susijusi su komandiravimo taisyklėmis. Kelių transporte tokios deklaracijos teikiamos per bendrą Europos portalą.

Čia svarbu, kokia vežimo operacija vykdoma. Kabotažas, kai užsienio vežėjas atlieka vidaus vežimą kitoje šalyje, paprastai patenka į komandiravimo režimą. Cross-trade, kai vežėjas gabena krovinį tarp dviejų šalių, iš kurių nė viena nėra jo įsisteigimo valstybė, taip pat dažniausiai patenka į šias taisykles. Įprastas dvišalis vežimas iš vežėjo įsisteigimo šalies ir tranzitas turi kitą režimą ir, jei tenkinamos Mobilumo paketo sąlygos, komandiravimu nelaikomi.

A1 reglamentuoja socialinio draudimo taisyklės. Todėl tai, kad konkrečiam reisui nereikia komandiravimo deklaracijos, savaime neatsako į klausimą, ar reikalingas A1. Galiojantis A1 taip pat nepanaikina komandiravimo pareigų, jei konkreti operacija į jas patenka.

Ką ES siūlo pakeisti

Rugsėjį Europos Komisija pristatė darbo jėgos judumo taisyklių pakeitimų paketą. Jame atsirado ESSPASS, European Social Security Pass. Pavadinimas gali klaidinti: vairuotojams nesiūloma privaloma nauja plastikinė kortelė.

ESSPASS kuriamas kaip europinė skaitmeninių socialinio draudimo dokumentų infrastruktūra. Darbdavys ir toliau kreipsis į savo nacionalinę instituciją, pavyzdžiui, ZUS ar Sodrą, o žmogus galės gauti ir saugoti skaitmeninį patvirtinimą ES skaitmeninės tapatybės piniginėje.

Pirmiausia į sistemą planuojama įtraukti A1. Pagal Europos Komisijos pasiūlymą tai turėtų įvykti praėjus vieniems metams nuo būsimo reglamento įsigaliojimo. Paleidimo datos kol kas nėra. Tekstą pirmiausia turi suderinti Europos Parlamentas ir ES Taryba, o per derybas jis dar gali pasikeisti.

Transportui svarbiausias pokytis susijęs su patikrinimu. Elektroninis A1 jau nėra naujiena. Pavyzdžiui, Sodra tarptautinių reisų vairuotojams elektroninius A1 su kvalifikuotu elektroniniu parašu išduoda nuo 2023 metų. Problema atsiranda užsienyje, kai inspektorius turi įsitikinti, kad dokumentas autentiškas, galioja ir tikrai priklauso konkrečiam vairuotojui.

ESSPASS turėtų leisti kompetentingoms institucijoms tokius dokumentus patikrinti skaitmeniniu būdu beveik iš karto. Čia ir atsiranda praktinis skirtumas tarp elektroninio failo ir visoje ES patikrinamo skaitmeninio dokumento.

Dar vienas pokytis susijęs su duomenimis. Šiandien vežėjas gali atskirai dirbti su nacionaline socialinio draudimo sistema ir Europos vairuotojų komandiravimo portalu. Abiejose sistemose kartojasi dalis įmonės ir vairuotojo duomenų. Europos Komisija siūlo leisti A1 prašymui pakartotinai panaudoti informaciją, jau įvestą komandiravimo portaluose, ir susieti esamas sistemas. Vieno bendro naujo superportalo pasiūlyme nėra.

Kodėl tai ypač svarbu Lenkijai

Lenkijos rinkos mastą gerai parodo A1 statistika. Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad 2024 metais ES, EFTA šalys ir Jungtinė Karalystė išdavė apie 5,6 mln. A1 dokumentų. Lenkijai teko maždaug 853 tūkst. A1. Lenkija taip pat išlieka didžiausia šalimi pagal A1 skaičių žmonėms, kurie paprastai dirba dviejose ar daugiau valstybių.

Tarptautiniam transportui ši kategorija itin svarbi, nes vairuotojas reguliariai dirba keliose šalyse. Todėl skaitmeninis A1 tikrinimas Lenkijoje apima didelį kasdienį dokumentų srautą.

Lenkijos įmonės prašymus jau teikia per PUE/eZUS. Galima ESSPASS nauda labiausiai atsirastų jau išdavus dokumentą: mažiau rankinio patvirtinimo užsienyje ir mažiau pakartotinio tų pačių duomenų suvedimo skirtingose sistemose.

Lietuva: transportui tenka milžiniška A1 dalis

Lietuvos atvejis dar aiškesnis. Sodra turi atskirą A1 prašymo formą būtent tarptautinio transporto vairuotojui, dirbančiam Lietuvoje registruotoje įmonėje.

POSTING.STAT tyrimo, paremto Sodros duomenimis, duomenimis, 2024 metais Lietuva išdavė 90 296 A1 pažymėjimus žmonėms, dirbantiems dviejose ar daugiau valstybių. Iš jų 56 822 teko krovinių vežimui keliais. Tai sudaro apie 63 proc. visos šios kategorijos.

Sodra sprendimą dėl A1 turi priimti per 20 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo. Jei procedūra jau pradėta, galima gauti atskirą tai patvirtinantį dokumentą. Pati Sodra taip pat įspėja, kad A1 tikrinimo praktika skirtingose šalyse vis dar nevienoda.

Lietuvos vežėjui ESSPASS paliečia visiškai kasdienę rutiną: dokumentas Lietuvos sistemoje jau gali būti elektroninis, tačiau jo patikrinimas kitoje šalyje vis dar priklauso nuo vietinio inspektoriaus darbo ir nacionalinių sistemų.

Kur čia pinigai

Europos Komisijos vertinimu, socialinio draudimo dokumentų skaitmeninimas per 12 metų verslui galėtų sutaupyti iki 64 mln. eurų. Tai visos Europos ekonomikos skaičiavimas, todėl jo negalima tiesiog paversti suma vienai transporto įmonei.

Vežėjui ekonominis efektas susideda iš darbo laiko ir vėlavimo rizikos. Europos Komisijos vertinimu, darbo sustabdymas A1 patikrų metu šiuo metu ES verslui kainuoja nuo 1,2 iki 4,2 mln. eurų darbo sąnaudų per metus. Papildomas dokumento tikrinimas tarp valstybių sudėtingais atvejais gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių mėnesių.

Jei ESSPASS veiks taip, kaip planuojama, dalis šių situacijų turėtų supaprastėti: inspektorius galėtų greičiau patikrinti dokumento autentiškumą, o įmonei rečiau tektų iš naujo siųsti sistemai jau žinomus duomenis. Tikrasis efektas priklausys nuo techninio įgyvendinimo ir nuo to, kaip vienodai sistema veiks skirtingose valstybėse.

Kodėl ES reikia greito patikrinimo

Skaitmeninimas turi ir kontrolės pusę. Europos darbo institucija atskirai nagrinėja fiktyvaus komandiravimo atvejus ir A1 tikrinimą. Greita patikra turėtų padėti lengviau nustatyti negaliojančius dokumentus, duomenų neatitikimus ir netinkamą socialinio draudimo taisyklių taikymą.

Šie duomenys nesuteikia pagrindo kalbėti apie masinį Lenkijos ar Lietuvos vežėjų sukčiavimą. Problema europinė: milijonai dokumentų kasmet juda per dešimtis nacionalinių administracijų, o kontrolės sistemos vis dar nėra vienodos.

O kaip vairuotojai iš Ukrainos ir kitų ES nepriklausančių šalių

Lenkijai ir Lietuvai šis klausimas svarbus dėl didelio trečiųjų šalių vairuotojų skaičiaus. Pilietybė už ES ribų savaime nereiškia, kad A1 taisyklės žmogui netaikomos.

Tam tikromis sąlygomis ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės taikomos ir teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams, jei jų situacija susijusi su daugiau nei viena ES valstybe. Yra išimčių ir specialių režimų, ypač Danijai ir Jungtinei Karalystei, todėl konkretus atvejis priklauso nuo maršruto ir vairuotojo teisinio statuso.

Kas lieka nepakitę

Kol kas vairuotojui neatsiranda jokio naujo dokumento. ZUS ir Sodra toliau išduoda A1 pagal galiojančias taisykles, komandiravimo deklaracijos lieka savo sistemoje, o Mobilumo paketo taisyklės ir toliau nustato, kurios vežimo operacijos laikomos komandiravimu.

ESSPASS taip pat nekeičia pačios A1 paskirties ir nenustato vairuotojo atlyginimo dydžio. Jis keičia socialinio draudimo dokumentų gavimo, saugojimo ir tikrinimo būdą.

Didžiausias neaiškumas šiuo metu susijęs su terminais. Europos Komisija pateikė pasiūlymą, tačiau galutinio teisės akto dar nėra. Jei pasiūlymas bus priimtas, A1 taps pirmuoju socialinio draudimo dokumentu, kurį ES nori paversti bendru skaitmeniniu patvirtinimu, greitai patikrinamu kitoje valstybėje.

Lenkijai ir Lietuvai tai reikšmingas pokytis dėl tarptautinio transporto masto. Abi šalys jau moka išduoti A1 elektroniniu būdu. Pagal Europos Komisijos sumanymą kitas etapas būtų bendras skaitmeninis A1 gavimo, saugojimo ir tikrinimo procesas po to, kai vairuotojas išvyksta iš savo šalies.