CargoWeek: Ukraina ieško grūdų tranzito kelių, dyzelino krizė užsitęs, Lietuva rengiasi sunkvežimių patikroms

Po Rusijos atakų prieš jūrinius transporto maršrutus Ukraina prašo kaimyninių šalių pagalbos išvežant grūdus. Lenkija jau leidžia ukrainietiškų žemės ūkio produktų tranzitą, o Baltijos šalys siekia uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per ES. Tuo pat metu dyzelino trūkumas gali užsitęsti iki 2027 metų, o Lietuva rengia naują kelių mokesčių ir sunkvežimių svorio kontrolės sistemą. Visa tai keičia vežėjų maršrutus ir išlaidas.

Ukrainietiški grūdai: tranzitas leidžiamas, bet reikia laisvų maršrutų

Spalio 17 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Vengriją, prašydamas padėti gabenti grūdus per jų teritorijas. "Reuters" praneša, kad dėl Rusijos atakų eksportas jūra beveik sustojo. Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras pasirengęs svarstyti tranzitą su sąlyga, kad krovinys keliaus toliau ir neliks šalies vidaus rinkoje. Buvo aptartas kukurūzų gabenimas plombuotuose geležinkelio vagonuose.

Lenkijai ši sąlyga ypač jautri po 2023 metų ūkininkų protestų. Tuomet Varšuva uždraudė importuoti kai kuriuos Ukrainos žemės ūkio produktus, įskaitant kviečius ir kukurūzus. Tačiau galiojantis 2023 metų rugsėjo 15 dienos nutarimas (Dz.U. poz. 1898) leidžia tranzitą. Lenkijos muitinė patikslina: toks krovinys turi baigti kelionę už šalies ribų arba viename iš leidžiamų jūrų uostų. Iki spalio 18 dienos Varšuva nebuvo paskelbusi sutikimo dėl papildomų kiekių ar naujų vežimo sąlygų.

Importuojami grūdai parduodami šalies viduje ir konkuruoja su vietos ūkininkų produkcija. Tranzito atveju siunta kerta šalį prižiūrima muitinės ir išvežama toliau. Vežėjui reikia dokumentų ir patvirtintos paskirties vietos. Tačiau pasienio punktų ir terminalų pajėgumai riboti.

Europos Komisijos duomenimis, 2025 metų gruodį apie 80 proc. Ukrainos grūdų, aliejinių augalų ir susijusių produktų eksporto keliavo per Juodąją jūrą, o 20 proc. – ES sausumos ir upių koridoriais. Tuomet jūrų uostai per mėnesį išgabeno maždaug 3,6 mln. tonų. Kiek krovinių dabar bus nukreipta sausuma, nežinoma.

Vienam milijonui tonų grūdų pervežti reikėtų apie 40 tūkst. sunkvežimių reisų, kiekviename gabenant po 25 tonas. Tolimiems maršrutams patogesnis geležinkelis. Tačiau Ukrainos geležinkelio vėžė platesnė už europinę, todėl reikia vagonų, perkrovimo terminalų ir vietos traukinių tvarkaraščiuose. Kelių vežėjai gali sulaukti papildomų užsakymų vežti krovinius į terminalus bei uostus, tačiau pasienyje gali pailgėti eilės.

Yra ir priešinga grūdų tranzito istorija. Dar spalio 9 dieną Estija, Latvija ir Lietuva paragino ES uždrausti rusiškų grūdų tranzitą. Šios šalys laiko nepriimtina, kad Rusija uždirbtų iš pervežimų per Europos infrastruktūrą, tuo pat metu puldama Ukrainos transporto infrastruktūrą. Estija nuo spalio 8 dienos jau uždraudė rusiškos ir baltarusiškos kilmės arba iš šių šalių išvežtų grūdinių kultūrų tranzitą. Bendro ES draudimo kol kas nėra. Baltijos uostams ir geležinkeliams teks atsižvelgti į galimą krovinių srautų persiskirstymą.

Dyzelinas: atsargos padės dabar, tačiau trūkumas gali išlikti ir 2027 metais

Spalio 14 dieną Tarptautinė energetikos agentūra (TEA, angl. IEA) perspėjo apie užsitęsiantį dyzelino trūkumą. Karas Artimuosiuose Rytuose sutrikdė tiekimą per Hormūzo sąsiaurį ir naftos perdirbimo gamyklų darbą regione. Žaliavos stygius paveikė ir Azijos gamyklas, o apgadintos Rusijos naftos perdirbimo gamyklos sumažino gatavų degalų gamybą. Papildomą naftą dar reikia perdirbti į dyzeliną.

Rugsėjį dyzelino tiekimas iš Rusijos ir Artimųjų Rytų buvo 1,3 mln. barelių per parą mažesnis nei prieš metus. Kiti gamintojai dalį trūkumo kompensavo, todėl pasaulinis eksportas sumažėjo maždaug 700 tūkst. barelių per parą. Prieš žiemą atsargos toliau seko. Net jei 2027 metų pradžioje gamyba padidės, pagal TEA prognozę atsargas atkurti pavyks tik antroje metų pusėje.

Rugsėjį didmeninė dyzelino kaina Europoje siekė apie 220 JAV dolerių už barelį. TEA vertinimu, dyzelino ir žalios naftos kainų skirtumas kilo maždaug iki 100 JAV dolerių už barelį. Šis rodiklis atspindi degalų trūkumą, tačiau nėra lygus naftos perdirbimo gamyklos pelnui. Vežėjams svarbi kaina degalinėje: jei sunkvežimis sunaudoja 30 litrų 100 km, tai 1 500 km maršrute dyzelinui pabrangus 0,10 euro už litrą reiso degalų sąnaudos padidėja 45 eurais. Ypač sudėtinga tai sutartims su fiksuotu vežimo tarifu.

Spalio 15 dieną TEA šalys nutarė paspartinti atsargų išleidimą į rinką, įskaitant daugiau kaip 20 mln. barelių dyzelino. Iš kovo mėnesį suderintos programos jau buvo išleista apie 330 mln. barelių naftos ir naftos produktų, liko 100 mln. Kai kurios šalys pasirengusios viršyti ankstesnius įsipareigojimus, tačiau minėtų 20 mln. barelių negalima automatiškai laikyti nauju kiekiu, papildančiu jau sutartas atsargas. Tai gali palengvinti padėtį artimiausiomis savaitėmis, tačiau apgadintų gamyklų darbo neatkurs.

Trūkstant dyzelino, JAV ir Rusija paskelbė susitarusios padidinti rusiško dyzelino tiekimą pasaulinei rinkai. Skelbta, kad pradinė siunta viršytų 300 tūkst. tonų. Spalio 18 dieną Turkijos energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras "Reuters" sakė, kad šalis gaus dalį degalų, tačiau neįvardijo kiekio ir terminų. Rusiškų naftos produktų importui į ES toliau taikomi sankcijų apribojimai. TEA abejoja, ar apgadintos Rusijos gamyklos greitai padidins gamybą, todėl susitarimo poveikis Europos kainoms lieka neaiškus.

Lietuva: mokestis už kilometrus keičiasi, nors kelių biudžetas mažėja

Spalio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė pristatė 2027 metų biudžeto projektą. Keliams numatyta 749,3 mln. eurų, palyginti su 815,5 mln. eurų 2026 metais, taigi 66,2 mln. eurų mažiau. Valstybinis Kelių fondas turėtų augti nuo 178,8 mln. iki 240,7 mln. eurų, o kelių priežiūros ir plėtros programai numatoma apie 436 mln. eurų. Mažėja ES finansavimas. Projektą dar turi patvirtinti Seimas.

Oficialiuose pranešimuose yra skirtumas, į kurį verta atkreipti dėmesį: Susisiekimo ministerija 2027 metų ES lėšas lygina su 126,5 mln. eurų 2026 metais, o Finansų ministerija patvirtintame 2026 metų biudžete keliams nurodė 200,1 mln. eurų ES paramos. 2027 metams numatyta 72,6 mln. eurų. Šių tarpinių skaičiavimų metodikos skiriasi. Bendras abiejų metų kelių biudžeto sumas patvirtina abi ministerijos.

Vienu naujų finansavimo šaltinių taps "Via Toll". Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuva planuoja vinjetes, kai už naudojimąsi keliais mokama už pasirinktą laikotarpį, pakeisti mokesčiu už faktiškai nuvažiuotus kilometrus. Sistema bus taikoma N1, N2 ir N3 kategorijų krovininėms transporto priemonėms, nuo lengvųjų komercinių automobilių iki sunkiųjų vilkikų, ir M2 bei M3 kategorijų autobusams. Mokestis turėtų būti apskaičiuojamas automatiškai, taip pat naudojantis programėle. Reiso kaina priklausys nuo maršruto, tarifo ir transporto priemonės.

Susisiekimo ministerija tikisi, kad "Via Toll" 2027 metais surinks apie 110 mln. eurų, palyginti su maždaug 70 mln. eurų, kasmet surenkamų už vinjetes. Tačiau ankstesnės prognozės skyrėsi: 2026 metų biudžeto dokumentuose buvo numatyta, kad elektroniniai kelių mokesčiai 2027-aisiais atneš 200 mln. eurų. Kodėl prognozė sumažinta, iki galo nepaaiškinta. Net ir taikant naują mokėjimo sistemą bendras kelių biudžetas planuojamas mažesnis nei šiemet.

Svėrimas važiuojant: Lietuva paskelbė įrangos pirkimą

Spalio 15 dieną Europos viešųjų pirkimų registre paskelbtas "Via Lietuva" pirmojo etapo konkursas įrengti "weigh-in-motion" sistemas, kurios sveria sunkvežimius jiems važiuojant. Paraiškos priimamos iki spalio 22 dienos. Į kelią įmontuoti jutikliai įvertina bendrą transporto priemonės masę ir ašių apkrovas, padėdami aptikti galimą perkrovą nestabdant viso srauto. Įtariamą perkrovą reikės patikrinti papildomai.

Kol kas paskelbtas tik konkursas. Įrangos darbo pradžios datos ir duomenų naudojimo skiriant sankcijas tvarka dar nepatvirtintos. Todėl įrangos pirkimo nereikėtų laikyti jau veikiančia automatinių baudų sistema. Daugiau paaiškės diegiant įrangą.

Svarbiausias artimiausių dienų neišspręstas klausimas susijęs su Lenkija: ar jai pavyks susitarti dėl papildomų Ukrainos grūdų kiekių ir maršrutų, išsaugant tranzito kontrolę? Kol kas nežinomi nei suderinti terminalų pajėgumai, nei naujų vežimų grafikas. Nuo šių detalių priklausys, ar transporto bendrovės sulauks užsakymų. Kituose Europos maršrutuose pristatymo kainą lems tai, kaip greitai iš atsargų išleidžiami degalai palengvins dyzelino krizę ir kokius "Via Toll" tarifus nustatys Lietuva.