Tranzito politika Latvijoje ir Estijoje

Forumo išvakarėse buvo susitarta dėl Rusijos ir Estijos geležinkelių bendradarbiavimo atkūrimo. Pastarieji, kaip ir Latvijos geležinkeliai, suinteresuoti Rusijos krovinių tranzitu, kuris anksčiau sudarė 20-25% Estijos ir mažiausiai 20% Latvijos biudžeto.

Per pastaruosius penkerius metus bendras Rusijos krovinių srautas Estijoje ir Latvijoje sumažėjo per pusę. Dėl šios priežasties sausį „palaipsniui“ ėmė mažėti šių šalių uostų sandėliavimo tarifai, o dėl tranzitinių krovinių svarbos Latvijos ir Estijos transporto tinklą iš dalies subsidijuoja Europos Sąjunga.

Latvijos geležinkelių administracija tikisi krovinių iš Rusijos, Baltarusijos, Azijos šalių. Jos teigimu, jau nebeužtenka tiesiog turėti pelningą tranzitinį koridorių. Latvija pasiryžusi jau 2010 m. įvairių lengvatų dėka sumažinti Rusijos krovinių nutekėjimą į kaimyninį RF regioną (naftos tiekimo sistema BTS-2, uostai Primorske, Vysocke, Ust-Lugoje, planuojamas geležinkelis Pskov-Gdov su išėjimu į Leningrado apskrities uostus). Pagrindiniais Rygos pranašumais laikomi tokie faktoriai, kaip nepakankamas daugumos Rusijos transporto objektų pralaidumas ir pervežimo atstumų padidėjimas, jei kroviniai vežami aplenkiant Latviją.

Estijos geležinkelių atstovo spaudai Urmas Klase duomenimis, bendradarbiavimas su RF visų pirma yra susijęs su techniniais dalykais. Svarbu, kad keleivių ir krovinių muitinės procedūros pasienyje būtų atliekamos greitai. „Žvelgiant iš ekonominės pusės, mūsų uostai ir geležinkeliai yra labiau konkurencingi, nei Latvijos“, – sakė Urmas Klase.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Vardas:

Komentaras