ES kuria bendrą skaitmeninę muitinę: kas keisis vežėjams ir importuotojams

Bendra ES rinka gyvuoja beveik 60 metų, o bendrą skaitmeninę muitinę ji planuoja turėti tik 2034-aisiais. Šiandien krovinys gali įvažiuoti į ES per Lenkiją, toliau keliauti į Vokietiją ar Nyderlandus, o jo duomenys juda per nacionalines sistemas, kurių visoje Sąjungoje yra daugiau nei šimtas. Naujasis ES muitinės kodeksas turėtų pamažu sutelkti šią suskaidytą infrastruktūrą aplink bendrą EU Customs Data Hub. Vežėjams ir importuotojams perėjimas truks metus: įprastos sistemos kol kas lieka, tačiau krovinio, maršruto ir sandorio dalyvių duomenų reikšmė tik didės.

Reglamentas (ES) 2026/2108 priimtas 2026 m. rugsėjo 16 d., paskelbtas rugsėjo 19 d., o rugsėjo 20 d. įsigaliojo. Dauguma jo nuostatų bus pradėtos taikyti 2027 m. rugsėjo 21 d. Vežėjui šiuo metu niekas staiga nesikeičia: PUESC Lenkijoje, iMDAS Lietuvoje, ICS2, NCTS ir kitos veikiančios sistemos toliau dirba.

Kodėl sena sistema nebesusitvarkė

Pagrindinė priežastis ypač gerai matoma elektroninėje prekyboje. 2022 m. į ES buvo importuota 1,39 mlrd. low-value items, tai yra prekių vienetų mažos vertės siuntose. 2025 m. jų jau buvo 5,88 mlrd. Per trejus metus skaičius išaugo daugiau kaip keturis kartus.

Šių 5,88 mlrd. negalima automatiškai vadinti siuntinių skaičiumi. Europos Komisija skaičiuoja būtent prekių vienetus mažos vertės importe, kurio didžioji dalis susijusi su elektronine prekyba. Mastas vis tiek milžiniškas: 2025 m. pirmąjį pusmetį tokie vienetai sudarė 97,9% visų importuojamų prekių vienetų, tačiau tik 2,1% visos importo vertės. Vidutinė vieno vieneto vertė siekė €8,82.

Senosios muitinės procedūros buvo kuriamos pasauliui, kuriame pagrindinį srautą sudarė komercinės siuntos, konteineriai ir vilkikai. Dabar muitinė vienu metu turi apdoroti milijardus pigių pirkinių ir tikrinti muitus, produktų saugą, sankcijas, klastotes, aplinkosaugos reikalavimus bei eksporto apribojimus. Fiziškai patikrinti reikšmingos tokio srauto dalies neįmanoma. Todėl kontrolė vis labiau remiasi duomenimis, kuriuos muitinė gauna dar prieš prekėms atvykstant ir jų judėjimo metu.

Data Hub: vienas taškas vietoj dešimčių sąsajų

EU Customs Data Hub turėtų tapti bendra skaitmenine ES muitinės duomenų aplinka. Įmonė pateiks informaciją apie prekes ir operaciją vienoje sistemoje, o nacionalinės muitinės gaus prieigą prie bendrų duomenų. Ta pati informacija galės būti naudojama keliuose muitinės procesuose, jos nereikės iš naujo įvesti skirtingose nacionalinėse sistemose.

Iki to dar toli. Elektroninei prekybai privalomas Data Hub naudojimas prasidės 2028 m. liepos 1 d. Kiti importuotojai, eksportuotojai ir tranzito procedūros vykdytojai galės jungtis savanoriškai nuo 2031 m. kovo 1 d. Nuo 2034 m. kovo 1 d. Data Hub šiems operatoriams taps privalomu pagrindiniu tašku.

Sistemą valdys naujoji European Union Customs Authority, EUCA, kurios būstinė bus Lilyje. Teisiškai institucija įsteigta 2026 m. rugsėjo 20 d., dalį veiklos ji pradės 2027 m. Europos Komisija tikisi maždaug 285 darbuotojų.

Nacionalinės muitinės išlieka. Lenkijos KAS, Lietuvos muitinė, Vokietijos Zoll ir kitos tarnybos toliau atliks patikras, formalumus ir kasdienį darbą. EUCA pridės bendrą europinį rizikos analizės, koordinavimo ir bendrų operacijų lygmenį. Tai vienas esminių pokyčių: tiekimo duomenis bus galima analizuoti visos ES mastu, o ne tik toje valstybėje, per kurią krovinys kirto išorinę sieną.

Europos Komisija skaičiuoja, kad valstybės galėtų sutaupyti daugiau kaip €2 mlrd. IT išlaidų per metus. Ankstyvajame reformos vertinime galimas verslo išlaidų, susijusių su muitinės reikalavimų laikymusi, sumažėjimas buvo vertinamas maždaug €2,7 mlrd. per metus. Kol kas tai reguliuotojo prognozės. Informacijos, kurią privalo pateikti importuotojas, apimtis savaime nemažėja. Taupymas turėtų atsirasti dėl pakartotinio jau pateiktų duomenų naudojimo ir mažesnio sistemų skaičiaus, kurias valstybėms reikia išlaikyti, o verslui išmokti naudoti.

Kas atsako už duomenis, kol krovinys kelyje

Čia reforma tampa daug artimesnė paprastam vilkikui. Tipinėje tiekimo grandinėje skirtingi dalyviai turi skirtingas informacijos dalis. Siuntėjas žino, kas tiksliai išsiųsta. Importuotojas atsako už komercinius duomenis ir pasirinktą muitinės procedūrą. Muitinės atstovas deklaraciją tvarko pagal savo įgaliojimus. Vežėjas pateikia informaciją apie patį vežimą ir išankstinius krovinio duomenis dar prieš jam įvažiuojant į ES.

Naujasis kodeksas bando šias dalis sujungti į vieną grandinę. Vežėjui 97 straipsnyje, be kita ko, nurodomas importuotojo identifikatorius, nuoroda į siuntą, siuntėjas ir gavėjas, prekės aprašymas ir tarifinis klasifikavimas, vertė, galutinė paskirties vieta, maršrutas, transporto priemonės rūšis ir identifikacija bei vežimo kaina. Dalį informacijos importuotojas gali pateikti iš anksto. Tada vežėjas savo įrašą susieja su jau esančiais duomenimis.

Praktinė prasmė gana paprasta. Jei pasikeitė maršrutas, duomenys turi būti atnaujinti. Jei vienas dalyvis pateikė neteisingą prekės kodą, kitą gavėją ar klaidingą vežimo informaciją, neatitikimas tampa matomas bendroje grandinėje. Kodeksas išlaiko kiekvieno dalyvio atsakomybę už jo pateiktus duomenis.

Muitinė kartu gauna galimybę reaguoti anksčiau. Kodekse numatytas instruction not to transport, tai yra nurodymas nekrauti arba nevežti konkrečios prekės, jei rizikos analizė rodo rimtą pavojų. Kontrolė galima ir vėliau: po įvažiavimo, judant ES viduje, paskirties vietoje ir po prekių išleidimo, kai muitinė vėliau tikrina dokumentus ir duomenis.

Tai ypač svarbu norint suprasti naująją sistemą. Patikra nebebus susieta tik su momentu, kai vilkikas fiziškai privažiuoja prie išorinės sienos. Sprendimas dėl rizikos gali būti formuojamas dar iki pakrovimo, remiantis informacija apie prekę, pardavėją, importuotoją, maršrutą ir ankstesnes operacijas.

ICS2 ir NCTS taip pat niekur staiga nedingsta. ICS2, Import Control System 2, renka saugumo duomenis prieš prekėms atvykstant į ES. NCTS naudojama muitinės tranzitui, kai prekė juda muitinės prižiūrima tarp įforminimo vietų. Naujasis kodeksas numato daugiametį perėjimą, o esamos elektroninės sistemos kai kuriems procesams bus išlaikytos iki 2034 m. vasario pabaigos. Jų funkcijos palaipsniui bus perkeliamos į Data Hub.

Trust & Check: supaprastinimai skaidriausioms įmonėms

Šiandien ES jau veikia AEO, Authorised Economic Operator, arba įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas. Jis patvirtina, kad įmonė laikosi muitinės reikalavimų, kontroliuoja savo procesus ir yra finansiškai patikima. Kai kuriems leidimams taip pat taikomi saugumo reikalavimai.

Naujasis kodeksas išlaiko AEO ir įveda aukštesnį pasitikėjimo lygį, Trust & Check Trader. Toks statusas reiškia, kad muitinė gauna prieigą prie įmonės elektroninių sistemų, kuriose matyti taisyklių laikymasis ir prekių judėjimas. Mainais už tokį skaidrumą įmonė gauna platesnių supaprastinimų.

Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė, turinti Trust & Check statusą, kodekse numatytais atvejais galės tvarkyti muitinės reikalus per savo registracijos valstybės institucijas, net jei krovinys fiziškai į ES įvažiuoja per Lenkiją. Tokiems operatoriams numatytas ir self-release, savarankiškas prekių išleidimas muitinės vardu be aktyvaus jos dalyvavimo kiekvienoje atskiroje operacijoje.

Šis režimas skirtas įmonėms, kurios atitinka specialius reikalavimus. Galiojantis AEO statusas automatiškai nesuteikia Trust & Check. Paprastas vežėjas taip pat negauna teisės savarankiškai išleisti krovinio vien todėl, kad jį veža per sieną.

Elektroninei prekybai šioje reformoje skiriama daug vietos dėl labai praktiškos priežasties: būtent ji smarkiai padidino operacijų skaičių. Nuo 2026 m. liepos 1 d. ES panaikino muito lengvatą nuotoliniu būdu parduodamoms importuojamoms prekėms siuntose iki €150 ir įvedė laikiną €3 muitą už prekių vienetą. Nuo lapkričio 1 d. tokioms deklaracijoms turėtų tapti privalomi papildomi produktų identifikatoriai. Atskirai egzistuoja Union handling fee. Rugsėjo 21 d. Komisija priėmė deleguotąjį aktą C(2026)6694, kuriuo nustatė €2 už prekių vienetą, tačiau rugsėjo 29 d. šis mokestis dar netaikomas.

Lenkija ir Lietuva: kol kas dirbama po senovei

Vežėjui, brokeriui ar importuotojui Lenkijoje ir Lietuvoje artimiausia praktinė išvada labai paprasta: dabartinės nacionalinės sistemos toliau veikia. 2026 m. rugsėjį registruotis EU Customs Data Hub nereikia.

Lenkijoje KAS jau įtraukė Reglamentą 2026/2108 į muitinės teisės aktų sąrašą, tačiau PUESC išlieka pagrindiniu nacionaliniu portalu. Per jį toliau veikia importo sistema AIS/IMPORT PLUS, tranzito NCTS2 PLUS, eksporto AES/ECS2 PLUS ir susijusios paslaugos. Lenkijos administracija nėra paskelbusi apie PUESC uždarymą dėl Data Hub.

Lietuvoje muitinė toliau naudoja iMDAS importo ir eksporto deklaracijoms, NTKS tranzitui, PPMKS prekių pateikimui ir nacionalinius ICS2 komponentus. Dar rugsėjo 19 d. Lietuvos muitinė vykdė planinius šių sistemų priežiūros darbus ir skelbė procedūras jų nepasiekiamumo laikotarpiui. Nurodymų vežėjams ar brokeriams registruotis Data Hub šiuo metu nėra.

Todėl artimiausi metai bus laikotarpis, kai senoji ir naujoji architektūra veiks lygiagrečiai. Pirmasis didelis perėjimas susijęs su elektronine prekyba 2028 m. Įprastam importui, eksportui ir tranzitui savanoriška prieiga prie Data Hub atsiras 2031 m.

Logistikai reformos esmė pamažu susiveda į labai praktišką dalyką. Įmonėms turėtų rečiau tekti tuos pačius duomenis įvesti į skirtingas nacionalines sistemas, o muitinė gaus ilgesnę ir tarpusavyje susietą kiekvieno krovinio istoriją. Klaida maršrute, prekės kode, gavėjo duomenyse ar vertėje tokioje sistemoje bus lengviau pastebima ir gali paveikti sprendimą dėl kontrolės dar prieš transporto priemonei pasiekiant sieną.

2026 m. rugsėjį vežėjo darbas atrodo beveik taip pat kaip anksčiau. Iki 2034 m. ES nori pagrindinius muitinės duomenis priimti per bendrą skaitmeninę aplinką ir riziką analizuoti visoje tiekimo grandinėje. Sąsajų ir pakartotinio duomenų įvedimo turėtų sumažėti. Duomenų, lydinčių krovinį nuo pardavėjo iki gavėjo, kokybės reikšmė taps gerokai didesnė.