G7 atveria degalų atsargas: ar dyzelinas Europoje atpigs

Jei fizinis dyzelino tiekimas ES kol kas išlieka stabilus, kodėl vyriausybės pradėjo naudoti nepaprastosioms situacijoms skirtas degalų atsargas? Atsakymas gana paprastas: degalinės kol kas dirba įprastai, tačiau atsargų lygis žemas, naftos perdirbimo pajėgumai riboti, o importas brangus. Bet koks naujas tiekimo sutrikimas tokioje sistemoje greitai virsta didesnėmis didmeninėmis kainomis.

Spalio 2 d. G7 lyderiai susitarė per Tarptautinę energetikos agentūrą (IEA) per keturis mėnesius pateikti rinkai 100 mln. barelių naftos ir naftos produktų. Reikšmingą dyzelino kiekį planuojama išleisti jau per pirmąsias 20 dienų. Europos vežėjams svarbiausia būtent ši sprendimo dalis: kiek gatavo dyzelino iš tikrųjų pateks į Europą ir kaip greitai didmeninių kainų pokytis pasieks degalines.

Ką tiksliai nusprendė G7

Po skubios vaizdo konferencijos G7 lyderiai paskelbė apie koordinuotą 100 mln. barelių išleidimą iš nepaprastųjų atsargų. Šalys taip pat susitarė, kiek įmanoma, didinti naftos perdirbimo gamyklų apkrovą ir derinti remonto darbus, kad keli dideli naftos perdirbimo įrenginiai nebūtų sustabdyti tuo pačiu metu.

Dar vienas sprendimo punktas susijęs su prekyba. G7 pažadėjo netaikyti tarpusavio prekybos energijos ištekliais apribojimų. Dieną prieš tai Reuters pranešė, kad JAV ragino Prancūziją ir Vokietiją aktyviau naudoti dyzelino atsargas ir svarstė galimybę riboti savo eksportą. Europai tokia grėsmė buvo reikšminga: rugsėjį JAV teko apie 41% Europos dyzelino ir gazolio importo iš už regiono ribų.

Kalbant apie 100 mln. barelių skaičių, būtina viena svarbi išlyga. Tai yra žalios naftos ir naftos produktų mišinys, o tikslus dyzelino kiekis kol kas nepaskelbtas. Be to, dabartinis sprendimas susijęs su kovo mėnesį pradėta IEA programa. Kovą 32 agentūros šalys susitarė dėl didžiausio jos istorijoje 400 mln. barelių išleidimo po smarkaus tiekimo sutrikimo dėl karo Artimuosiuose Rytuose. Iki šio sprendimo priėmimo, IEA duomenimis, rinką jau buvo pasiekę apie 325 mln. barelių.

G7 formuluotė numato visiškai įvykdyti kovo mėnesio įsipareigojimus ir kartu kalba apie 100 mln. barelių išleidimą, atsižvelgiant į jau įvykdytus įsipareigojimus. Reuters vėliau pažymėjo, kad kol kas neaišku, kokia dabartinio grafiko dalis yra likusi kovo paketo dalis. Todėl teiginys "G7 išleidžia dar 100 mln. barelių" kol kas būtų per drąsus. Patvirtinta kita: išleidimas spartinamas, o dyzelinui teikiamas prioritetas.

Kodėl problema tapo būtent dyzelinas

Žalia nafta ir dyzelinas yra tiesiogiai susiję. Tačiau rinkoje tai yra du skirtingi degalų gamybos ir tiekimo etapai. Naftą pirmiausia reikia perdirbti naftos perdirbimo gamykloje. Jei gamyklų mažai, jos dirba beveik visu pajėgumu arba dalis pajėgumų sustabdyta, papildomi žalios naftos bareliai savaime greitai nevirsta papildomais dyzelino litrais.

Europa į dabartinę krizę įžengė turėdama gerokai mažesnius perdirbimo pajėgumus nei prieš pusantro dešimtmečio. Reuters duomenimis, nuo 2009 metų Europa ir kaimyninės rinkos neteko maždaug 30 naftos perdirbimo gamyklų iš maždaug 100. Bendras perdirbimo pajėgumas sumažėjo nuo maždaug 17,5 mln. iki 14,4 mln. barelių per parą.

Po to, kai 2023 metais ES uždraudė rusiškų naftos produktų importą jūra, regionas tapo labiau priklausomas nuo tiekimo iš JAV, Artimųjų Rytų ir Indijos. 2026 metais karas dėl Irano, laivybos problemos ir pažeistos Rusijos naftos perdirbimo gamyklos dar labiau sumažino gatavų degalų pasiūlą.

Rugsėjį dyzelino ir gazolio importas į Europą iš už regiono ribų siekė apie 1 mln. barelių per parą, rodo Vortexa duomenys. Tai maždaug 600 tūkst. barelių mažiau nei prieš metus ir žemiausias rugsėjo rodiklis bendrovės turimoje statistikoje. Gazolio atsargos Amsterdamo–Roterdamo–Antverpeno naftos prekybos centre buvo maždaug 25% mažesnės už sezoninį vidurkį.

Todėl biržoje susidarė iš pirmo žvilgsnio keista situacija. Spalio 5 d. Brent naftos kaina buvo nukritusi maždaug iki 101,82 JAV dolerio už barelį, o Europos gazolio (gasoil) ateities sandoriai, kurie yra svarbus dyzelino rinkos orientyras, kilo maždaug 2%, iki 1 377,25 JAV dolerio už toną. Žaliavos kaina šiek tiek sumažėjo, tačiau gatavas produktas išliko brangus.

Kas yra strateginės atsargos ir kur jos laikomos

IEA šalys privalo turėti naftos atsargų, kurių pakaktų bent 90 dienų grynojo importo. ES galioja atskira taisyklė: atsargos turi atitikti bent 90 dienų vidutinio grynojo importo arba 61 dieną vidaus vartojimo, taikomas didesnis iš šių dviejų dydžių.

Praktiškai tai nėra vienas valstybinis sandėlis su cisternomis. Dalis atsargų priklauso valstybei ar specialiai agentūrai, dalį pagal valstybės nustatytas prievoles laiko komercinės bendrovės. Atsargose gali būti žalia nafta, benzinas, dyzelinas ir kiti naftos produktai.

Dabartinėje situacijoje jau pagamintas dyzelinas ypač vertingas. Jį galima greičiau pateikti rinkai, nes perdirbimo etapas jau atliktas. Būtent todėl G7 atskirai pabrėžia spartesnį dyzelino išleidimą per pirmąsias 20 dienų.

Lietuva šį mechanizmą jau panaudojo pavasarį. Tuomet Vyriausybė nurodė 80 tūkst. tonų sumažinti ORLEN Lietuva laikomas privalomąsias atsargas ir padaryti šį kiekį prieinamą rinkai. Tai geras pavyzdys, kaip nacionalinės atsargos fiziškai gali būti laikomos privačioje bendrovėje.

Lenkijoje sistema taip pat susideda iš kelių dalių. Gamintojai ir prekybininkai privalo laikyti savo atsargas, o atskirą jų dalį valdo valstybinė Rządowa Agencja Rezerw Strategicznych (RARS). Bendras kiekis turi užtikrinti teisės aktuose nustatytą šalies naftos tiekimo saugumo lygį.

Kaip atsargų panaudojimas gali paveikti litro kainą

Mechanizmas atrodo taip: papildomas gatavas dyzelinas patenka į didmeninę rinką, pasiūla padidėja, biržos kainos patiria spaudimą mažėti, naftos bendrovės gali pirkti degalus pigiau, o po kurio laiko pokytis gali pasiekti ir mažmeninę kainą. Kiekviename etape yra vėlavimas, todėl kaina degalinėje neprivalo pasikeisti tą pačią dieną, kai vyriausybė paskelbia apie atsargų išleidimą.

Rinka į pareiškimą jau sureagavo. IEA vadovas Fatihas Birolis po sprendimo paskelbimo sakė, kad naftos kainos sumažėjo maždaug 5 JAV doleriais. Tačiau Brent vis dar kainavo apie 102 JAV dolerius už barelį, o Europos gazolis išliko brangus. Rinkos dalyviai įvertino papildomą pasiūlą, tačiau perdirbimo ir gatavų degalų atsargų problemos išliko.

Vežėjui net keli centai turi reikšmės. Skaičiavimo pavyzdys: vilkikas, sunaudojantis 30 litrų 100 kilometrų ir per mėnesį nuvažiuojantis 10 tūkst. km, sunaudoja apie 3 tūkst. litrų dyzelino. 0,05 euro skirtumas litre reiškia apie 150 eurų per mėnesį vienam vilkikui. Esant 0,10 euro skirtumui būtų apie 300 eurų. 50 vilkikų parkui tai sudarytų maždaug 7 500 arba 15 000 eurų per mėnesį. Šis skaičiavimas parodo galimo išlaidų skirtumo mastą ir nėra visų Europos vežėjų vidurkis.

Kodėl Lenkijoje dabar galioja atskiros taisyklės

Lenkijoje pasaulinės rinkos pokyčiai mažmeninę kainą pasiekia per papildomą valstybės reguliavimo mechanizmą. Nuo spalio 3 d. degalams taikomas PVM sumažintas nuo 23% iki 8%, o benzinui ir dyzelinui nustatytos maksimalios mažmeninės kainos. Spalio 6 d. Energetikos ministerija nustatė maksimalią 7,82 zloto už litrą dyzelino kainą. Ankstesnį savaitgalį riba buvo 7,88 zloto.

Todėl Lenkijos vežėjai artimiausiu metu matys kelių procesų rezultatą vienu metu: pasaulinių kotiruočių, didmeninės degalų pirkimo kainos, mažesnio mokesčio ir valstybės nustatyto kainos limito. Kol ši sistema galioja, Lenkijos degalinių kainos palyginimas vien su Brent pokyčiu paaiškina nedaug.

Lietuvoje bendro nacionalinio mažmeninių kainų limito nėra. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, spalio 5 d. ryte vidutinė dyzelino kaina buvo 2,239 euro už litrą, 0,69% mažesnė nei penktadienį. Keliomis dienomis anksčiau agentūra skelbė, kad vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje buvo maždaug 0,7% didesnė už ES vidurkį.

Šio sumažėjimo kol kas per anksti priskirti G7 sprendimui. Sprendimas priimtas vos keliomis dienomis anksčiau, o spartesnis atsargų išleidimas numatytas per artimiausias 20 dienų. Mažmeninės kainos priklauso nuo ankstesnių pirkimų, konkrečių degalinių tinklų atsargų, mokesčių ir konkurencijos tarp degalinių. Kelių dienų stebėjimo laikotarpis yra per trumpas išvadoms.

Kodėl atsargos problemos ilgam neišspręs

Nepaprastosios atsargos rinkai suteikia papildomą fizinį degalų kiekį būtent tada, kai jo labiausiai reikia. Tačiau atsargų išleidimas nesukuria Europoje naujų naftos perdirbimo gamyklų, nesuremontuoja pažeistų gamyklų ir nesukuria nuolatinių naujų importo maršrutų. Pardavus atsargas atsiranda dar viena užduotis: jas reikės vėl papildyti.

Saudi Aramco vadovas Aminas Nasseris įvertino, kad pasaulinių žalios naftos ir degalų atsargų atkūrimas po dabartinės krizės gali užtrukti iki dvejų metų. Jo skaičiavimu, atsargų papildymas per artimiausius 18 mėnesių galėtų padidinti paklausą maždaug 2 mln. barelių per parą. Šį skaičių pateikia naftos bendrovės vadovas; IEA tokios prognozės nėra paskelbusi.

Palyginimui, pasaulinė naftos paklausa viršija 100 mln. barelių per parą. Paskelbti 100 mln. barelių bus paskirstyti per keturis mėnesius. Toks kiekis gali pastebimai paveikti įtemptą rinką, ypač jei reikšmingą jo dalį sudarys jau pagamintas dyzelinas, tačiau esminiai Europos perdirbimo pajėgumų apribojimai išliks.

Kas paaiškės per 20 dienų

Šiuo metu svarbiausias nežinomas rodiklis gana paprastas: kiek tiksliai dyzelino bus išleista iš atsargų ir kokia šio kiekio dalis pateks į Europą. G7 ir IEA kol kas nepaskelbė viso 100 mln. barelių paskirstymo pagal šalis ir produktų rūšis. Lenkija ir Lietuva po G7 sprendimo taip pat kol kas nepaskelbė apie naują atskirą nacionalinių atsargų išleidimą.

IEA per 20 dienų turi įvertinti priemonių poveikį ir pasiūlyti tolesnius veiksmus, įskaitant atsargų atkūrimą. Tada bus aiškiau, kiek politinis sprendimas virto realia papildoma degalų pasiūla.

Vežėjams svarbiausias rodiklis bus didmeninės dyzelino kotiruotės, o po jų ir mažmeninės kainos. Rengiant šį tekstą tvaraus dyzelino pigimo Europoje dar nematyti. G7 sprendimas gali sumažinti spaudimą rinkai artimiausiomis savaitėmis, tačiau rezultatas priklausys nuo to, kiek gatavų degalų iš tikrųjų bus paimta iš saugyklų, o ne nuo įspūdingai skambančio skaičiaus "100 mln. barelių".