Įvykiai

2026 m. vasario 8–14 d. savaitė praėjo po masinės visos Europos sunkvežimių ir autobusų patikros ROADPOL Truck & Bus ženklu. Lygiagrečiai Lenkijoje nuo vasario 1 d. įsigaliojo 40–42% padidinti e-TOLL tarifai ir 645 km išsiplėtė mokamų kelių tinklas. Lietuva pasirašė sutartį dėl palydovinės kelių apmokėjimo sistemos diegimo vietoje vinječių. Į linijas išvažiavo pirmieji intermodaliniai traukiniai tarp Ukrainos ir ES. BYD patiekė pirmuosius elektrinius sunkvežimius Ispanijoje. Maersk paskelbė apie pirmuosius žingsnius grįžtant į maršrutus per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. O Briuselyje įvyko didžiausia transporto inovacijų konferencija RTR 2026.

2026 m. vasario 1–8 d. įvykių apžvalga: Lenkija išplėtė “e-TOLL” tinklą ir pratęsė pasienio patikras pasienyje su Lietuva, Europa ruošiasi “ROADPOL” reidui, konteinerių rinka toliau pigo atsargiai grįžtant daliai paslaugų į Raudonąją jūrą, o geležinkelis gavo iškart du smūgius – streikus ir sabotažą.

Sausis transporto sektoriuje buvo kupinas prieštaravimų: nuo registracijų kritimo Europoje iki technologinio optimizmo dirbtinio intelekto srityje. Kol Didžiosios Britanijos vežėjai gauna gerų naujienų dozę, jų kolegos Eurazijos sąjungoje pripranta prie navigacinių plombų, o vairuotojai stoja į fizinę kovą už krovinių saugumą. Analitinė sausio įvykių apžvalga iš “Cargonews”.

Kol Lenkija kovoja su “juoduoju ledu” keliuose, šiauriniai Europos uostai tapo butelio kakleliu dėl terminalų apledėjimo ir griežtų reikalavimų puspriekabių valymui.

Prancūzijos kelių tinklas šiandien – tai loterija, kurioje pagrindinis prizas yra pristatymas laiku. Pagrindiniu protestų trigeriu tapo laukiamas 2026 m. sausio 17 d. prekybos susitarimo tarp ES ir “Mercosur” šalių (Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus) pasirašymas. Kaip praneša “Reuters” ir Prancūzijos sektoriaus žiniasklaida, agrarininkai tai laiko “mirties” sandoriu nacionaliniam gamintojui.

2026 m. sausio 13 d. CETM konfederacija (didžiausia Ispanijos krovinių vežimo darbdavių asociacija) išplatino griežtą pareiškimą, kuriame pirmą kartą protestuojančių ūkininkų veiksmus pavadino ne tiesiog “trukdžiu”, o tiesioginiu kadrų krizės katalizatoriumi. To priežastis – pastarųjų dienų įvykiai pagrindinėse Ispanijos ir Pietų Prancūzijos magistralėse, kur taikūs protestai virto neterminuota logistikos koridorių blokada.

Sniego užtvaros Lenkijoje ir blokados pasienyje su Čekija – ryškus kontrastas šventiniam štiliui likusioje Europoje. Kol vieni ilsėjosi, kiti šalino daugiakilometrinių spūsčių ir avarijų padarinius.

2025 metai logistikos sektoriui atnešė siužetų, vertų niūraus trilerio. Kol biuruose buvo aptarinėjami elektroniniai važtaraščiai, greitkeliuose ginkluoti žmonės vidury dienos stabdė vilkikus, o oro uostai buvo uždaromi dėl… oro balionų. CargoNews surinko pačias rezonansiausias ir labiausiai bauginančias metų istorijas.

Situacija pasienio punktuose tarp Ispanijos ir Prancūzijos pasiekė ribą, kai mandagūs prašymai “įvesti tvarką” baigėsi. Ispanijos asociacija PYMETRANS (atstovaujanti mažajam ir vidutiniam transporto verslui) oficialiai pareikalavo iš vyriausybės kompensacijų už tai, kad jų vilkikai paromis pūva spūstyse dėl Prancūzijos protestų.

Lietuva atsidūrė naujos krizės epicentre prie rytinės Europos Sąjungos sienos. Po virtinės incidentų su „helio balionais“, atskridusiais iš Baltarusijos pusės, valdžia neribotam laikui uždarė du paskutinius veikiančius pasienio kontrolės punktus – Medininkus (Kamenny Log) ir Šalčininkus (Benyakoni). Sienos uždarymas galios iki Nacionalinio saugumo komisijos sprendimo. Tuo pačiu per savaitę kelis kartus buvo sustabdytas Vilniaus (ir epizodiškai Kauno) oro uostų darbas, paveikęs tiek keleivinį, tiek krovininį srautą. Sekmadienį tokie apribojimai įvesti jau ketvirtą kartą per savaitę.