Teisė ir reglamentavimas

Vinstonas Čerčilis, 1942 m. lapkričio 10 d. sakydamas kalbą po pirmosios ženklesnės pergalės prieš nacius Šiaurės Afrikos fronte Antrojo pasaulinio karo raidą apibūdino kalambūru: „Tai nėra pabaiga. Tai nėra netgi pabaigos pradžia. Bet, galbūt, tai yra pradžios pabaiga.“ Žaismingai perfrazavus šį kalambūrą ir pavertus jį klausiamuoju sakiniu, jis puikiai tiktų nusakyti neretai tarp krovinių vežimo teisinių santykių šalių kylančias batalijas dėl to, nuo kurio momento krovinio vežėjas turėtų būti laikomas atsakingu už jam perduodamą krovinį ir kada tokia atsakomybė pasibaigia.

Darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, darbdaviui padaro žalos. Už darbdaviui padarytą turtinę žalą darbuotojams gali būti taikoma ribota arba visiška materialinė atsakomybė.

Kiekvienas darbuotojas, prieš pradėdamas darbą, turi būti pasirašytinai supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbą (pareigybės aprašymu, darbo tvarkos taisyklėmis ir pan.). Nuo pasirašymo dienos darbuotojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, duodamus vadovaujantis dokumentais, su kuriais yra supažindintas.

Asociacija „Linava“, vykdydama misiją ginti asociacijos narių interesus užsienyje, toliau plečia teisinės pagalbos tinklą. „Linava“ su teisės mokslų daktaru, Paryžiaus advokatūros advokatu Mažvydu Michalausku pasirašė Supratimo memorandumą dėl teisinių paslaugų teikimo Prancūzijoje.

Teisiniai ginčai vyksta dėl įvairiausių priežasčių, bet neabejotinai viena dažniausių – pinigai. Ginčai tarp draudikų ir apdraustųjų, taip pat yra Temidės tarnų kasdienybė. Tačiau pasitaiko atvejų, kai draudikas reikalauja atlyginti dalį nukentėjusiajam išmokėtos kompensacijos kitą draudimo kompaniją, kuri, žinoma, situaciją mato visiškai kitomis akimis…

Neblaivumas darbe – viena iš didžiausių grėsmių įvykti nelaimingiems atsitikimams. Sulėtėja reakcija, neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus, neįvertinama situacija bei pavojus savo ir kitų gyvybei.

Transporte galime rasti įvairiausių verslo organizavimo sprendimų. Vieni buriasi draugėn su kolegomis ir įsteigia uždarąją akcinę bendrovę (UAB), kiti, niekuo nepasitikėdami, rizikuoja už verslą atsakyti tik savo galva – atsidaro individualias įmonės (IĮ). Tuo tarpu naujovių nebijantys ir Lietuvos įstatyminę bazę pažįstantys verslininkai susiburia į mažą, 10 žmonių neviršijančią komandą ir pasivadina mažąja bendrija (MB). Kas drįstų pasakyti, kad jie klysta ir renkasi klaidingą verslo organizavimo būdą? Nesiginčysime, tačiau trumpai peržvelgsime kiekvienos iš įvardintų struktūrų svarbiausias savybes, kurias pravartu žinoti.

Krovinio sulaikymo tema aktuali visiems, kurie bent kartą laiku neatgavo savo krovinio, arba nesulaukė sąskaitos papilnėjimo už atliktą darbą. Cargonews.lt su teisininko pagalba taip pat jau nagrinėjo šios procedūros teisėtumo (teisingumo) ir panaudojimo klausimą. Nelengvi teisiniai ginčai sufleruoja būtinybę krovinio sulaikymo atvejus detaliai išnagrinėti svarbiausiame transportininkų dokumente – CMR konvencijoje. Tačiau, kol vežėjų dalios nepalengvino tokios pataisos, panagrinėkime, kas vyksta teismo salėse. Kada vežėjo savigyna pateisinama, o kada krovinio sulaikymas pripažįstamas neteisėtu?

Vežėjai, kurių transporto priemonės važiuoja į Rusiją, dažnai krovinius kraunasi Lietuvos terminaluose. Pervežimo maršrutas prasideda Lietuvoje, o baigiasi Rusijoje. Nepaisant to, jeigu prekė ne lietuviškos kilmės, Rusijos transporto inspekcija dažnai reikalauja dokumentų, kurie leistų vykdyti trišalį pervežimą. Nepateikus tokių dokumentų gresia 400 tūkst. rublių bauda. Teismų praktika rodo, kad tokias baudas galima anuliuoti..

Jei dėl vienam ponui Dievui žinomų priežasčių futbolininkas pradėtų vadovautis rankinio taisyklėmis ar atvirkščiai – rankininkas sumanytų kojomis spardyti kamuolį, mačo arbitras neabejotinai tokį smarkuolį išvytų iš aikštės. Tačiau kad ir kaip būtų keista transportininkų pasaulyje taisyklių nesilaikymas ne visuomet baigiasi sankcijomis „žaidėjui“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika rodo, kad vairuotojas, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis, ne visais atvejais pripažįstamas atsakingu už kroviniui padarytą žalą. Kartais net pasirinkęs nesaugų greitį sunkvežimio pilotas teismo gali būti pripažintas nekaltu.