Darbdavio ir darbuotojo santykiai retai apsieina be konfliktų, o transporto sektoriuje jie ypač dažni. Tai lemia kitokia, nei daugelyje sričių darbo specifika. Nepavykus tarpusavyje susitarti taikiai, ginčus tenka spręsti Darbo ginčų komisijoje (DGK), kurios kompetencijos, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui nuo liepos dar labiau išsiplėtė.
Gabenant krovinius gali pasitaikyti įvairių iš anksto nenumatytų aplinkybių, dėl kurių krovinys sugadinamas, nepristatomas laiku ar net apskritai pradanginamas. Viena iš jų – transporto priemonės gedimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime atvejus, kuriais vežėjas dėl šios aplinkybės galėtų būti iš dalies arba visiškai atleistas nuo atsakomybės.
Tarptautinį krovinių gabenimą reglamentuoja CMR konvencija – tą žino ir vadovaujasi kiekvienas transporto verslo atstovas. Tuo tarpu vietinių pervežimų rinkos dalyviai dažniau varto LR Kelių transporto kodeksą. Nepaisant to, konfliktinių situacijų išvengti nepavyksta. Šio straipsnio temą padiktavo reali situacija, nutikusi tarp užsakovo ir vežėjo, kuriai išaiškinti pasitelkėme teisininkus.
Krovinių gabenimo sektoriuje pasitaiko atvejų, kai krovinį iš pakrovimo vietos į galutinį tašką veža ne vienas, o du ar daugiau vežėjų. Todėl pagrįstai kyla klausimas, kuriam iš jų tektų atsakomybė, jei gabenimo metu krovinys būtų sugadintas ar pradangintas. Į visus šiuos klausimus atsako CMR konvencija – daugeliu atveju pagrindinis transporto verslo santykius reglamentuojantis dokumentas.
Krovinio sulaikymo klausimas aktualus visiems transporto versle dalyvaujantiems subjektams – tiek tiems, kurie už skolas laiku negavo krovinio, tiek vežėjams, kurie tokiu būdu bando atgauti suderėtą atlygį. Nors teismų praktika šiuo klausimu pastaraisiais metais kiek atslūgo, tačiau cargo.lt forume vis dar kyla diskusijų dėl krovinio sulaikymo.
Transporto versle dirbančios įmonės, kilus komerciniam ginčui, kaip įprasta, kreipiasi į valstybinius teismus. Tačiau daugeliu atveju skundžiamasi, kad procesas, dėl teismų darbo apkrovos juda lėtai, bylinėjimosi išlaidos, ypač jei tenka praeiti visas teismų pakopas, didelės. Tuo tarpu į Lietuvoje veikiančius arbitražo teismus kreipiamasi itin retai, nors čia ginčą galima išspręsti ir pigiau, ir greičiau.
Krovinių gabenimas yra ta sritis, kurioje darbdavys dažniausiai su darbuotoju (vilkiko vairuotoju) sudarydavo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tačiau nuo liepos įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui atsirado kai kurių naujovių, kurias sutiko išaiškinti advokatų kontoros „Verum“ vadovaujantis partneris, advokatas Mindaugas Šimkūnas.
Krovinio siuntėjas ir krovinio vežėjas sudaro sutartis, kuriose, bet kitų įsipareigojimų numatyta ir vežėjo atsakomybė už laiku nepristatytą krovinį. Situacijos, kai krovinys vėluoja, transporto versle pasitaiko gana dažnai ir tai ne visada lemia piktybiški vežėjo veiksmai.
Transporto versle pasitaiko nemažai ginčytinų situacijų. Viena iš jų – papildomo krovinio gabenimas be užsakovo žinios. Šiame Cargonews.lt straipsnyje plačiau aptarsime, kokios galimos tokio vežėjų elgesio pasekmės ir atsakomybė.
Transporto bendruomenės gyvenimą reguliuoja (bent jau turėtų reguliuoti) kelios „biblijos“. Viena jų – Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencija. Nepaisant to, kad ši konvencija galioja visiems krovinių gabenimo verslo dalyviams, jos nuostatų paiso toli gražu ne kiekvienas. Grįžti prie šitos „pradžių pradžios“ paskatino istorija, papasakota vieno Lietuvos vežėjo. Pakrovimo metu jo vairuotojas nebuvo įleistas į sandėlį, dėl to jis ne tik negalėjo kontroliuoti pakrovimo eigos, bet ir nebuvo tikras dėl krovinio ir pakuotės būklės (kaip to reikalauja 8-as CMR Konvencijos straipsnis). Šios situacijos baigtis buvo gana aiški… Todėl CargoNews.lt redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar yra kokių nors būdų vežėjui išvengti nemalonių tokios situacijos pasekmių.