Teisė ir reglamentavimas

Europos Sąjunga įvedė kelis sankcijų paketus Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu – tame tarpe uždraudė šių šalių vežėjams dirbti ES teritorijoje. Tai apsunkino ir šia kryptimi dirbusio Lietuvos kelių transporto sektoriaus gyvenimą. Kaip atsaką Baltarusija pasiūlė krovinių perdavimo savo pasienio zonoje specialiuose logistikos centruose schemą. Rusija kol kas susilaiko nuo panašaus žingsnio. Šiame kontekste kyla daug Europos vežėjams aktualių klausimų, į kuriuos pabandė atsakyti „Cargonews“ redakcija.

Nuo gegužės šalyje galioja nauja profesionalių vairuotojų, vežančių krovinius arba keleivius komerciniais tikslais, mokymo ir rengimo tvarka. Susisiekimo ministerijos parengta nauja tvarka, kuriai pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, užtikrins, kad tokių vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimo ir periodinių mokymų (vadinamojo „95 kodo“) sistema atitiktų Europos Sąjungos direktyvose nustatytus atnaujintus reikalavimus.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad sąlygos pratęsti dokumentus, leidžiančius teisėtai gyventi Lietuvoje, šiuo metu Lietuvos įmonėse dirbantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams yra sudarytos. Ministerija pabrėžia, kad atvykti į Lietuvą Baltarusijos piliečiai gali tik turėdami galiojančią vizą, tačiau priduria, kad jau parengtas įstatymo projektas, palengvinsiantis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą efektyvinant migracijos procedūras. 

Lenkijoje pasipildė prekių, kurias reikės registruoti SENT sistemoje, sąrašas (detaliau – čia).

Čia – naujas Europos Komisijos (EK) reglamentas dėl sunkių ES taisyklių pažeidimų, dėl kurių kelių transporto įmonė gali prarasti nepriekaištingą reputaciją. Čia – EK reglamentas, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB taikymo taisyklės, susijusios su bendra transporto įmonių rizikos vertinimo apskaičiavimo formule.

Kelyje gali įvykti visko. Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas nepastebėjo duobės, gali rimtai nukentėti sunkvežimis. Draudimas? Taip. Tačiau ar galima gauti kompensaciją, jeigu jo nėra? Neseniai Lietuvos teismas nurodė Kauno savivaldybei atlyginti žalą, padarytą automobiliui, kuris įvažiavo į duobę miesto kelyje. „Cargonews“ redakcija nusprendė detaliau paanalizuoti šį atvejį.

Socmino (viceministras Vytautas Šilinskas) atsakymas į LVS raštą su pasiūlymu leisti mokėti grynais darbuotojams, esant karo veiksmams Ukrainoje.

Įvedus sankcijas Rusijos Federacijai, Lietuvos įmonėms, turinčioms paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartis su Rusijos įmonėmis, kyla klausimas, kaip bus atsiskaityta ir ar bus atsiskaityta už paslaugas, kaip toliau vykdyti sudarytas sutartis.

Vienas iš pažeidimų, kuriuos padaro vežėjai, yra tachografo duomenų klastojimas, kurio esmė – ilgesnis vairuotojo darbas (tai yra, jo darbo ir poilsio režimo pažeidimas). Dažnai tai vyksta darbdavio iniciatyva, su kuo sutinka vairuotojas. Tačiau kas jeigu vairuotojas (ne)tyčia pažeidė darbo ir poilsio tvarką be kompanijos vadovybės žinios? Ar ji gali išvengti atsakomybės tokiu atveju? „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kaip reglamentuojama ši situacija Lietuvoje ir kartu papasakoti apie susijusius su ja momentus.           

ES Teisingumo teismas nusprendė, kad valstybės narės kompetentingoms institucijoms draudžiama skirti sankciją transporto priemonės vairuotojui ar transporto įmonei už Reglamento Nr. 3821/85 (dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų) pažeidimą, padarytą kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje, kuris buvo konstatuotas jos teritorijoje ir už kurį sankcija dar nebuvo skirta. Daugiau informacijos – čia (lietuvių kalba) ir čia (rusų kalba).