Radarų detektoriai, vairuotojus informuojantys apie keliuose esančius greičio matuoklius, Lietuvoje nėra draudžiami, todėl juos įsigiję vairuotojai gali būti ramūs – nebus taikoma administracinė atsakomybė. Tai išaiškino teismas, išnagrinėjęs pažeidimu apkaltinto advokato skundą.
Keletą pastarųjų savaičių Europą alinusi karščio banga neišvengiamai sukelia papildomo galvos skausmo dirbantiems su vadinamaisiais temperatūriniais kroviniais. Dažnai savitą suvokimą, kaip derėtų gabenti prekes, kurios brangiai kainavusiu niekalu tampa gavusios net simboliškai didesnį šilumos kiekį, turi ne tik tokių prekių gamintojai-siuntėjai, vežėjai, prekių gavėjai, bet ir kylančius ginčus nagrinėjantys žemesnių instancijų teismai. Todėl svarbu žinoti, kaip temperatūrinio režimo ir nukrypimo nuo jo klausimus išaiškina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, ką reikia žinoti, kad išvengti nemalonumų ir nuostolių?
„Kodėl už priekabą, kurios maksimalus svoris su kroviniu yra 750 kilogramų kelių mokestį reikia mokėti kaip už 12 tonų vilkiką? Jokios logikos, o, matyt, tik noras surinkti kuo daugiau mokesčių. Sutinku juos mokėti, bet mokesčiai turi būti pagrįsti ir logiški“, – dėstė verslininkas, kurio įmonės vairuotojui surašytas protokolas už tai, kad važiavo neva nesusimokėjęs kelių mokesčio.
Tarptautinio krovinių vežimo keliais (CMR) konvencija – pusę šimtmečio sėkmingai naudojamas dokumentas, nustatantis tarptautinio vežimo proceso dalyvių teises ir pareigas. Kalbant žmonių kalba – tai yra svarbiausias dokumentas, kuriuo remiantis nustatomi už pervežimo metu atsiradusią žalą atsakingi asmenys. Iš kitos pusės – CMR konvencija suteikia ir pervežimo sutarties kontrahentų apsaugą, tačiau šios subtilybės ne visada išnaudojamos. Ką reikia žinoti apie Konvencijos suteikiamas teises?
Daugelio ne sykį stebėta ar net išgyventa situacija: vežėjai apsiima gabenti krovinį, tačiau, atlikę savo įsipareigojimus, turi įsivelti į kovą dėl sąžiningai uždirbtų pinigų.
Užsienyje Kelių eismo taisykles (KET) pažeidę vairuotojai atsakomybės išvengti negali. Juos ir Lietuvoje pasieks pranešimai apie skirtą baudą, kurią patariama susimokėti, nes gali grėsti dar didesni nemalonumai.
Tačiau yra viena spraga. Jei vairuotojas užsienyje nesusimokėjo už automobilio stovėjimą, nors privalėjo tai padaryti, atsakomybės ir baudos jam veikiausiai pavyks išvengti. Šią spragą ketinama panaikinti.
Žiemą daugėjant eismo įvykių, draudikai įspėja – maždaug pusė pateikiamų eismo įvykių deklaracijų yra su klaidomis. Vienos didžiausių draudimo bendrovių „Gjensidige“ ekspertai sako randą netikslumų kas antroje deklaracijoje. Klaidos deklaracijoje reiškia ilgesnį įvykio nagrinėjimo laiką ir ne taip skubiai gaunamą draudimo išmoką.
2016 m. vasarą į viešumą iškilus sunkvežimių gamintojų kartelio skandalui, Europos Komisija paskyrė rekordinę 2,93 mlrd. eurų baudą didiesiems Europos sunkvežimių gamintojams už tai, kad šie susitarę pardavinėjo vilkikus didesnėmis kainomis. Nors karteliniame susitarime dalyvavusioms bendrovėms jau yra paskirtos didelės baudos, įsigijusieji šių gamintojų sunkvežimius – krovinių pervežimo įmonės ir privatūs pirkėjai – taip pat gali reikalauti bendrovių atlyginti patirtą žalą.
Kauno apylinkės teismas ketvirtadienio rytą paskelbė verdiktą pirmam girtam vairuotojui šiais metais iškeltoje baudžiamojoje byloje.
25 metų kaunietis Artūras Kuršentaitis teisiamas pagal naują tvarką, sugriežtintą nuo 2017 metų sausio 1 dienos, kuomet vidutiniškai ir sunkiai apgirtusiems vairuotojams taikoma jau ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Tačiau vairuotojas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą. Laiduotoja sutiko būti A.Kuršentaičio teta Odeta Balandaitė.
Atsakomybė už maksimalaus leistino automobilio svorio ar ašies apkrovos viršijimą visų pirma tenka vežėjams. Tačiau įstatymuose numatyta galimybė šią atsakomybė perkelti ir kitiems transporto grandinės dalyviams. Nuo 2017 metų Lietuvoje įsigalios naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas. Ar jis pakeis esamą minėto pažeidimo traktavimą?