Krovinio pervežimo metu gali atsitikti bet kas, ir dėl vežėjo kaltės sugadintos prekės – neretas reiškinys. Tačiau toliau kyla klausimas dėl jų likimo – gavėjas gali pasilikti sugadintą krovinį ar turi grąžinti jį vežėjui, kuris kompensavo padarytą žalą? Reaguodama į konkretų atvejį, „Cargonews“ redakcija nusprendė tai išsiaiškinti.
Visi transporto ekspertai pastoviai sako pervežimo dalyviams – norėdami išvengti problemų su partneriais, sudarykite maksimaliai detalią sutartį. Tačiau praktikoje kartais nėra laiko visų sąlygų (taip pat dėl prastovų) aptarimui ir surašymui – pavyzdžiui, todėl, kad krovinio siuntėjui reikia pristatyti jį kuo greičiau, o vežėjas nenori prarasti užsakymo. Tačiau toks elgesys gali turėti negatyvių pasekmių. „Cargonews“ redakcija nori papasakoti apie problemą, su kuria tokioje situacijoje susidūrė vienas vežėjas.
Transporto sektoriuje pasitaiko įvairių ginčytinų situacijų. Dažnai nustatyti kaltininką konkrečiu atveju padeda CMR konvencija. Tačiau kartais ji negali atsakyti į visus klausimus, ir tada nukentėjusi šalis gali kreiptis į teismą ar bandyti kaip nors susitarti be jo. „Cargonews“ nori supažindinti vežėjus su vienu prieštaringu incidentu, kurio teisinis ir praktinis įvertinimas turėtų būti jiems naudingas ateityje.
Pervežimų praktika rodo, kad atvejai, kai vairuotojas negali dalyvauti pakrovimo procese ir patikrinti krovinio būklės, yra gana dažni. Jeigu vežėjas tai tiesiog ignoruos ir niekaip neapsidraus, iškrovimo metu jis gali susidurti su rimtomis problemomis – paaiškėjus, kad krovinys yra pažeistas, jo gavėjas/siuntėjas gali pradėti kaltinti dėl to būtent vežėją. Taip pat šiame kontekste svarbus krovinio perdavimo gavėjui, po ko vežėjas daugiau už jį neatsakingas, momentas. Apie teisinius tokių situacijų niuansus mes pasikalbėjome su advokatų kontoros VERUM teisininku Mindaugu Šimkūnu.
Transporto sektoriuje būna įvairių situacijų. Pavyzdžiui, krovinio siuntėjas laukia vežėjo, o transportas laiku neatvyksta į pakrovimo vietą. Arba atvirkščiai – vežėjo transportas atvyko, o krovinys neparuoštas. Teisinius tokių situacijų niuansus naudinga žinoti kiekvienam pervežimo grandinės dalyviui. Juos mums papasakojo advokatų kontoros VERUM teisininkas Edvinas Jankaitis.
Kelių transporto sektoriuje krovinio pervežime dažnai dalyvauja kelios įmonės. Problemos prasideda tada, kai grandinėje tarp užsakovo ir galutinio vežėjo atsiranda tarpininkas-sukčius, apie kurio egzistavimą krovinio siuntėjas gali net nežinoti, tačiau kuris, pasinaudodamas tiesioginio užsakovo ir vežėjo patiklumu, pavagia prekes. Šiame kontekste kyla klausimas – kas turėtų atsakyti?
Lietuvos transporto sektoriuje padažnėjo krovinių pervežimo be sutarties pasirašymo atvejai – šalys tiesiog susitaria dėl paslaugos mesendžeryje ar elektroniniu paštu. Tokia praktika patogi sandorio greičio prasme, bet pavojinga savo pasekmėmis, jeigu kažkas atsitiks su kroviniu ar paaštrės apmokėjimo klausimas. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kokie yra juridiniai ir praktiniai tokių situacijų niuansai.
Skolos vežėjų santykiuose su užsakovais – dažnas reiškinys, taip pat todėl, kad laiko tarpas, per kurį užsakovas gali apmokėti vežėjo paslaugas, yra pakankamai ilgas (iki trijų mėnesių). Jeigu vežėjas turi daug užsakymų, kažkokią skolą jis gali „pamesti“, ir svarbu prisiminti apie ją kuo anksčiau, kadangi CMR konvencijoje yra metų senaties samprata. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, ar vežėjas gali išgelbėti savo pinigus, jeigu šis terminas baigėsi.
Transporto įmonės, su džiaugsmu pasitikusios supaprastintą užsieniečių įdarbinimo tvarką ir priėmusios vairuotojais dirbti žmones iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos ir pan., jau gavo antru lazdos galu. Kai kurios įmonės jau patyrė ir pirmųjų užsieniečių pridarytų nuostolių, ir darbo tvarkos pažeidimų. Tačiau nuo pernai liepos įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso nuostatos darbdaviams, ieškantiems teisybės, pastatė aukštą barjerą.
Transporto rinkoje nekonkuravimo pažeidimai – gana dažnas reiškinys. Teismų praktikoje būta nemažai bylų, kuomet darbdavys iš buvusio darbuotojo bandydavo prisiteisti žalą už klientų ar informacijos apie juos vagystes. tačiau iki šiol tokie ginčai būdavo sprendžiami tik civilinio proceso tvarka. Bet neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį byloje, kurioje bene pirmą kartą Lietuvoje buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė darbuotojui (vadybininkui) už darbdavio komercinės paslapties atskleidimą konkuruojančiai bendrovei.